Saugojo it savo akį
Vėliava – tai ženklas, simbolis. Iš pradžių jos ir atsirado kaip karinių būrių ar dalinių skiriamieji ženklai, vėliau tapo valstybių, organizacijų, miestų, įvairių administracinių vienetų, netgi giminių simboliais. Europoje labiausiai paplito viduramžiais. Senovės lietuviai, eidami į karą, save laikydavo vėlėmis, kadangi galvodavo, kad eina žūti. Žmonės irgi sakydavę: „Vėlės eina. Tie, kurie žus.“ Kokios tautybės bebūtų kariai, jie vėliavą mūšio lauke saugojo it savo akį. Kritusi ar atimta ji simbolizavo pralaimėjimą, o vėliavnešys ir jo pulko draugai už tai dažniausiai sumokėdavo gyvybe. Šios istorijos dvelkia praeitimi, tačiau dėmesys vėliavoms neblėsta. Ilgainiui pasaulyje susiformavo net jas tyrinėjantis mokslas – veksilologija. Šios mokslo šakos pavadinimą 1958 m. pasiūlė amerikietis istorikas ir politologas Vitnis Smitas (Whitney Smith).
Tarpukario ir dabarties liudininkės
Muziejaus ekspozicijų salėje eksponuojama vienuolika vėliavų, susijusių su Lietuvos valstybingumo ir laisvės kovų istorija. Jos turi savitas, nepakartojamas istorijas. Tai tarpukario Lietuvos vėliavos, kurias slėpė ir saugojo laisvės kovotojai, partizanai ir kiti patriotiškai nusiteikę žmonės. Taip pat eksponuojamos dabarties vėliavos, susijusios su Lietuvos valstybingumo jubiliejais ir pilietiškais žmonėmis. „Simboliška, kad eksponuosime ir sovietmečiu išniekintų religinių ir tautos simbolių bei vėliavų dalis, kurios tarsi laikmečio priminimas rūpestingai saugomos Laisvės kovų istorijos muziejaus erdvėse. Šios vėliavos atspindi Lietuvos valstybingumo šimtmečio istoriją, yra susijusios su tam tikrais nusipelniusiais žmonėmis“, – kalbėjo šio muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas.
Pagarba neišlikusioms vėliavoms ir simboliniai ženklai pilietiškoms asmenybėms
Ekspozicijoje neatsitiktinai surinkta vienuolika vėliavų ar jų fragmentų. Šis skaičius simbolizuoja Kovo 11-ąją. Vienas įspūdingiausių eksponatų yra buvusio muziejaus vedėjo Andriaus Dručkaus išsaugota Lietuvos kariuomenės pulko vėliavos Vytis. Sovietmečiu ši vėliava buvo naudojama valymui. Gyvendamas Kaune, ją atsitiktinai pastebėjęs išgelbėjo A. Dručkus.
Kai kurios vėliavos pranyko istorinėse peripetijose. Pavyzdžiui, Jūžintų krašto patriotas Gintaras Katinauskas 1988 m. Vasario 16-osios išvakarėse kartu su draugais slapta ant Jūžintų miestelio vandens bokšto iškėlė namuose pasiūtą Lietuvos trispalvę. Deja, tuo metu vėliavą sunaikino sovietinis saugumas, tad apie ją kalbama tik simboliškai.
„Dar vienas šventinis akcentas – specialiai šia proga pagamintu simboliniu atminimo ženklu apdovanosime aktyvius, pilietiškus žmones, kurių veikla ir gyvenimas susiję su parodoje eksponuojamų vėliavų istorija. Dėl to įsteigėme apie 20 nominacijų, šią idėją įgyvendinti padėjo Rokiškio verslo klubas“, – pasakojo V. Kazlauskas.
Eksponuojama:
- Lietuvos vėliava, kuria buvo užtiestas stalas, prie kurio 1991 m. sausio 13-osios naktį kunigas Robertas Grigas Laisvės gynėjams aukojo šv. Mišias prie Parlamento.
- 1988 m. liepos mėnesį, mitingo Vingio parke išvakarėse, sąjūdietis Algis Kuolas namuose pasisiuvo Lietuvos trispalvę. Ši vėliava tapo šeimos relikvija, plevėsavo ir Rokiškio krašte sąjūdiečių organizuotuose mitinguose ir akcijose.
- Baltijos kelio vėliava, iškelta 2019 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio rokiškėnų stovėjimo vietoje. Ją kartu su Rokiškio krašto sąjūdiečiais, jaunaisiais šauliais ir Jurgio Kairio vardo skautų draugovės jaunimu iškėlė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
- 2014 m. sausio 1 d. nuo Gedimino bokšto nuleista vėliava perduota Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bendruomenei už pilietinę veiklą ir 1919–1920 m. žuvusių Lietuvos karių savanorių kapų priežiūrą.
- Obelių krašto, garsėjančio Laisvės kovų istorija, vėliava.
- Šviesaus atminimo kraštietės Monikos Žemaitaitytės-Deksnienės vėliava, išsaugota sovietmečiu, slepiant po palto pamušalu. Trispalvę tarpukariu pasiuvo Monikos sesuo Petronėlė Žemaitaitytė, gyvenusi Obeliuose kartu su broliu kunigu Juozapu Žemaitaičiu. 1988 m. lapkričio 9 d. šią vėliavą iškilmingai pašventinus Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, politinis kalinys Juozas Barisa ir Elena Vanagienė pirmą kartą iškėlė Tarybų aikštėje (šiuo metu Nepriklausomybės aikštė).
- Tarpukario Lietuvos šaulių sąjungos vėliava. Tarpukario šaulių visuomeninė organizacija buvo didžiulis autoritetas visuomenėje, Nepriklausomybės kovų dalyviai, aktyvūs visuomenininkai. Sovietams okupavus Lietuvą, šauliai tapo priešu.
- Atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vėliava. 1990 m. atkurta Lietuvos šaulių sąjunga tęsia garbingas praeities tradicijas.
- Rokiškio krašto 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracijos signatarų vėliava. Ši vėliava yra Sėlynės bendruomenės dovana Rokiškio kraštui. 2018 m. vasario 16 d. ji iškilmingai iškelta šalia paminklo, skirto 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracijos signataro Leonardo Grigonio-Užpalio atminimui įamžinti. Nešama vėliava raitelių kolonoje nukeliavo iki Rokiškio Nepriklausomybės aikštės. Vėliavą nešė Birutė Dapkienė. Ši vėliava iškilmingai iškelta Nepriklausomybės aikštėje, pažymint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. 2019 m. vasario 16 d. nuleista ir perduota Rokiškio krašto muziejui.
- Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų Lietuvos trispalvė (1944–1951 m.). Šią partizanų relikviją išsaugojo partizanas-ryšininkas, muziejininkas šviesaus atminimo Andrius Dručkus.
- Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose saugomi tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliavų fragmentai ir išniekinti religiniai simboliai. Vėliavos sovietmečiu buvo suplėšytos ir išmestos siekiant ištrinti bet kokią Nepriklausomybės apraišką.
Projektą iš dalies remia
