– Matėme Jus vaidinančią Bajorų mėgėjų teatre. Kiek laiko jau ragaujate aktorės darbo vaisius ir kokie tie vaisiai – saldūs, kartūs ar dar kokie? Ar artimas Jums laiškininkės iš spektaklio „Nosis su apgamu“ vaidmuo?
– Mano sugebėjimą vaidinti pastebėjo mūsų režisierė Nijolė Čirūnienė. 2009 m. ji prišnekino mane ateiti į teatrą. Bijojau, nes nebuvau vaidinusi, bet pabandžiau ir patiko. Pirmas mano vaidmuo – Regina Giedraitienė (ūkio buhalterio žmona) V. Miliūno pjesėje „Viskas bus gerai“. Esu vaidinusi keturiuose spektakliuose – be jau minėto, Florido Bulekovo pjesėje „Keturios Jono moterys“, kur įsikūnijau į 90 metų močiutės Apolonijos vaidmenį, pasirodžiau Regimanto Kaškausko komedijoje „Būk vyras, Džordžai“, kur vaidinau kaimynę, na, o Suvainiškio „Spanguolinėje“ suvaidinau paštininkę Zosę Edmundo Untulio pjesėje „Nosis su apgamu“. Pats mylimiausias man močiutės Apolonijos vaidmuo. Paštininkę vaidinti man taip pat įdomu. Teatre atsipalaiduoju, užmirštu rūpesčius. Scenos baimės neturiu. Tik kartą jaučiausi nesmagiai, kai Domeikavoje pamačiau didelę ir prabangią salę. Visos baimės baigėsi, kai išėjau į sceną. Manau, teatras ir mano darbas vienas kitą papildo. Vaidyba man suteikia laisvumo, kai atstovauju savivaldybei teismuose, nes neturiu baimės išreikšti savo mintis, o patirtis teismuose mane išmokė koncentruotumo, išklausyti priešingos šalies pasisakymus. Tai man padeda vaidinant teatre, nes labai gerai girdžiu scenos partnerį.
– Teko girdėti apie paveikslus, Jūsų kuriamus iš specialių akmenukų. Kas tai?
– Paveikslų aš nekuriu. Tiesiog klijuoju stiklo karoliukus ant trafareto. Deimantinė mozaika – taip vadinasi mano paveikslėliai. Juos užsisakau internetu iš Kinijos. Atsiunčia trafaretą kartu su stiklo karoliukais, o aš suklijuoju. Vienam paveikslui gali prireikti dešimčių tūkstančių karoliukų. Tai priklauso nuo paveikslėlio dydžio. Tai būdas atsipalaiduoti. Paveikslėlius klijuoju vakarais po darbo, tam skiriu 1–2 val. Per metus jų padariau 37. Paveikslus dovanoju, todėl namuose jų turiu nedaug. Klijavimu sudominau ir savo anūkę, kuriai 8 metai. Jai nupirkau paveikslų vaikiškais motyvais ir dirbame kartu. Dirbdamos apie daug ką pasišnekame, tai mus suartina. Prie mūsų prašosi ir mažoji anūkė, kuriai ketveri.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
