Pačios pigiausios pėdkelnės, sinteponas, skaistalai, plaukų lakas, kitokia parfumerija ir neišmatuojama galybė fantazijos. Iš viso šito mišinio Aušros Povilavičiūtės namuose naktimis gimsta lėlės, autorės vadinamos „boibokais“ ar „babaužiukais“. Išskirtinis šių rankdarbių bruožas – lėlių veido ir kūno gyvos emocijos bei neįtikėtinai kruopščiai išpildytos detalės.
Neišaugo iš vaikystės?
Jeigu užsuktumėte į netradicinės išvaizdos lėlių karalienės A. Povilavičiūtės sodybą Skridulių kaime (Juodupės sen.), pamatytumėte vos keliolika jos kūrinių. Dauguma lėlių – „boibokų“ tebėra parodoje Onuškio kaimo muziejuje, atidarytoje per Žolinės atlaidus.
„Kai jų daug prisiuvu ir sukabinu, būna labai linksma. Eidama pro raganas, angeliukus, nykštukus negaliu nesišypsoti, nes visi jie – lyg gyvi: vieni šypsosi, krizena, kiti vaiposi, pyksta. Taip ir norisi kiekvieną pačiupinėti“, – apie savo „kūdikius“ pasakojo jų kūrėja. Aušrą gerai pažįstantiems aplinkinių kaimų žmonėms ar juodupiečiams toks suaugusios ir tris vaikus užauginusios moters pomėgis gali atrodyti, švelniai tariant, keistas. „Niekas tiesiai į akis to nesako, bet žinau, kad yra mojančių ranka ir sakančių, jog užsiimu nesąmonėmis. Matyt, dar neišaugau iš vaikystės arba į ją sugrįžtu“, – apie neseną savo hobį dėstė lėlių kūrėja. Tačiau ant skeptikų ji nė kiek nepyksta ir neįsižeidžia: sako, jog „kiekvienam atmatuota savo…“
Daugiau šeštadienio GR
Aldona MINKEVIČIENĖ
