– Kriaunų mokykla, prieš uždarant, buvo aprašyta plačiai. Uždarymas – irgi garsus. Ką tuomet jautėte? Buvo skaudu?
– Mokyklos uždarymui ruošėmės nuo pat 2015 metų. Kiekvieną rugsėjo pirmąją skaičiuodavome, kiek mokinių susirinko, ar dar vyks mokymo procesas. Sunkiausia buvo 2016 metų pavasarį, kai nuo balandžio iki rugpjūčio nedirbau – gydžiausi po operacijos. Atsirado keletas mokytojų, kurie norėjo patys uždaryti mokyklą ir „išeiti“ su didelėmis išeitinėmis. Bet buvo ir stipri mokyklos patriotų komanda. Kartu su mokinių tėvais įrodėme, kad mums labai svarbi mokykla vietoje – Kriaunose.
Skaudu buvo tai, kad pagrindinę mokyklą 2018 metų pavasarį uždarė dalis pačių tėvų – išleido vaikus į kaimyninio Zarasų rajono Antazavės ir Dusetų mokyklas. Dar dvejus metus buvome Senamiesčio progimnazijos Kriaunų pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyrius, o 2020 metais mūsų mokyklos neliko.
Skaudu, kad neliko mokslo šviesulio kaime, bet toks visos Lietuvos kaimų vaizdas. Ne kaimų tuštėjimo metas, bet tikras kaimų naikinimas. Skaudu šiandien ir tai, jog Rokiškio mokyklų direktoriai tik dejuoja, kad tuštėja mokyklos, o surinkti vaikų iš kaimų nesugeba. Šiandien iš Kriaunų į Zarasų rajono Antazavės ir Dusetų mokyklas kas rytą išvyksta 14 mokinių.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
