Tylusis kampelis – taip būtų galima pavadinti Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) antrajame aukšte įsikūrusią tyrimų laboratoriją. Joje apie negalavimus su pacientais daug nediskutuojama, tačiau baigiantis dienai čia apsilankę žmonės sužino atsakymus į visus, nors ir garsiai neužduotus, klausimus.
Naujos technologijos
Tyrimų laboratorijos kolektyvas darbą pradeda nuo ankstyvo ryto: 7 val. prie durų jau būriuojasi nekantrūs pacientai. Keturiuose kabinetuose modernia įvairiems tyrimams skirta įranga dirba šešios moterys: laboratorijos vedėja- medicinos biologė Olga Baršauskienė, klinikos laborantės Svetlana Balnionienė, Loreta Skripkienė, Asta Bukienė, Laima Marganavičienė ir Rasa Paliulionienė.
„Pirmas darbas ryte – patikrinti analizatorius, atliekant kokybės kontrolę. Pirmiausia atliekame bandomąjį tyrimą specialiu, kontroliniu mėginiu. Jei kontrolinio mėginio rezultatai atitinka normas, pradedame darbą – atliekame tyrimus. Kontrolinis mėginys garantuoja tyrimų kokybę. Laboratorijoje gausu naujos, modernios įrangos, skirtos kiekvienai tyrimų grupei atskirai. Net atliekant skirtingus kraujo tyrimus, pavyzdžiui, biocheminius ar imunologinius, naudojame atskirus aparatus. Kraujo krešėjimas tiriamas kitu aparatu. Šiais aparatais atliekami tyrimai yra išsamūs, tačiau kartais prireikia ir paprastesnių būdų, pavyzdžiui, mikroskopavimo. Taip dažniausiai tiriami lyties organų tepinėliai, patologinio kraujo tepinėliai, šlapimo nuosėdos, atliekamas išmatų tyrimas bei tyrimas dėl kirminų kiaušinėlių. Turime analizatorių šlapimui tirti. Šlapimo tyrimas gali parodyti sutrikusią inkstų veiklą ar per didelį jų pralaidumą, šlapimo takų uždegimą, žmogaus apsinuodijimą ir kt. Iš tiesų, jei anksčiau atliekamų tyrimų spektras buvo ribotas, dabar turime puikias sąlygas atlikti jų daugybę. Kraujas gali pasakyti beveik viską apie mūsų sveikatos būklę. Tačiau ne visais atvejais tikslią diagnozę galima patvirtinti tyrimais“, – pasakojo laboratorijos vedėja.
Neatlieka, nes nėra poreikio
O. Baršauskienės teigimu, Rokiškio PASPC tyrimų laboratorijoje neatliekami tik retesni tyrimai, tokie kaip ŽIV, toksoplazmozės, hepatitų, vėžio žymenų ir kt. Tačiau laboratorijoje yra moderni technika, suteikianti galimybę atlikti tokio pobūdžio tyrimus. „Šie tyrimai mokami, jų paklausa nedidelė, todėl pirkti brangius ir trumpo galiojimo reagentus netikslinga“, – sakė pašnekovė.
Dažniausiai į laboratoriją tirtis atvyksta pacientai, turintys šeimos gydytojo siuntimą. Tačiau asmenims, neprisiregistravusiems Rokiškio PASPC ar nenorintiems laukti vizito pas šeimos gydytoją, yra galimybė norimus tyrimus atlikti mokamai. Tokiu atveju žmogus susimoka už kiekvieną reikalingą tyrimą atskirai.
Tyrimų gausa
Tame pačiame kabinete imami kraujo ėminiai iš venos ir piršto. Kraujas mėgintuvėliuose atsiduria vos per kelias minutes. Tyrimų rezultatai gydytojui perduodami tą pačią dieną. Personalo teigimu, yra tik keletas specifinių tyrimų, kurių atsakymo pacientui tenka laukti vieną ar dvi dienas. Moderni, šiuolaikinė aparatūra leidžia atlikti biocheminius, imunologinius, bendruosius klinikinius, hematologinius tyrimus. Populiariausi – pilnas kraujo vaizdas, bendras šlapimo, cholesterolio ir gliukozės kiekio. „Per dieną pas mus apsilanko nuo pusantro šimto iki dviejų šimtų pacientų. Žmonių srautas priklauso nuo sezoniškumo ir sergamumo. Sezono metu, kai padaugėja virusinių ligų, dažniau atliekamas CRB tyrimas – parodo ūmias uždegimo fazes. Dažniausiai CRB tyrimas atliekamas staigiai pradėjus karščiuoti ar pacientui skundžiantis kokiais nors skausmais“, – vardino O. Baršauskienė.
Skirtingos spalvos – skirtingi tyrimai
Ne vienam pacientui rūpi sužinoti, kaip laboratorijoje tiriamas kraujo mėginys, kaip jame atrandamos slypinčios ligos? Laboratorijos vedėja teigia – viskas paprasta. „Vienu kraujo paėmimu galima atlikti įvairių rūšių tyrimus. Tereikia kraują paskirstyti į mėgintuvėlius, uždengtus skirtingų spalvų dangteliais. Spalvos yra kodai, nusakantys, kokie tyrimai bus atlikti tam mėginiui. Pavyzdžiui, atliekant hematologinius tyrimus, kraujas imamas į mėgintuvėlį violetiniu kamšteliu, atliekant biocheminius – geltonos arba raudonos spalvos kamšteliu. Juose – skirtingi regentai. Prieš kokią nors operaciją tiriamas kraujo krešėjimas. Tokiam atvejui skirtas mėgintuvėlis žydru kamšteliu. Vaikams iš piršto imamas kraujas į mažytį mėgintuvėlį. Be to, jei paskirtas ne vienas tyrimas, yra tam tikras kraujo ėmimo eiliškumas – į kokį mėgintuvėlį imti pirmoje vietoje, į kokį – antroje ir t. t. Yra specialūs nurodymai, metodikos. Pavyzdžiui, pirmiausia imama į biocheminiams tyrimams skirtus vakuuminius mėgintuvėlius, antroje – krešėjimui, trečioje – hematologiniams ir kt. Kraujo paėmimo eiliškumas svarbus tyrimų tikslumui“, – pasakojo O. Baršauskienė.
30 metų tyrimų srityje besidarbuojanti pašnekovė atskleidė ir kai kurių tyrimų specifiką: „Tiriant tik dėl kraujo krešėjimo, pirmąjį mėgintuvėlį visada reikia išmesti. Tik antruoju mėgintuvėliu paimto kraujo tyrimas bus tikslus. Pirminis kraujas netinka dėl susikaupusių trombocitų. Pagal reikalavimus, paciento kraujas laboratorijoje saugomas dar tris dienas atlikus tyrimus, jei kartais atsirastų poreikis papildomai dėl ko nors tirti. Tokiu atveju nereikėtų vėl kviesti žmogaus.“
Keitėsi darbo priemonės
O. Baršauskienė prisiminė, jog anksčiau buvo sudėtinga atlikti reikalingus tyrimus, o ir techninės galimybės buvo ribotos: „Iš pradžių nebuvo jokių aparatų, viską reikėjo atlikti rankiniu būdu. Dar kai studijavau, o paskui ir praktikos metu, pagrindinis darbo įrankis buvo mikroskopas. Naudojant Goriajevo kamerą buvo skaičiuojami leukocitai ir eritrocitai. Dozes matuodavome su pipetėmis, taip pat ir regentus lašindavome. Buvo lyg žaidimas… Dažniausiai buvo atliekami pilnas kraujo, šlapimo ir gliukozės tyrimai. Dabartinių sąlygų su ankstesnėmis negalima net lyginti – šiandien atliekame sudėtingus biocheminius tyrimus. Vienas mėgintuvėlis ir visa paletė įvairiausių tyrimų. Seniau nebuvo tokių galimybių. Gali pasirodyti, kad dabar dirbti – vieni juokai. Deja. Mažiau tik rankinio darbo, bet atsirado įvairių kitokių darbų. Laboratorijos darbuotojoms pagrindinis darbas – tyrimų aparatų priežiūra. Juos reikia valdyti, suvesti duomenis, tikrinti, kad netrūktų regentų. Priešingu atveju pradeda signalizuoti, nebeatlieka tyrimų. Technika kartais spyriojasi. Su kolegėmis juokaujame: su aparatu reikia elgtis kaip su žmogumi – pagiriam, kai puikiai veikia, pykstam, kai ožiuojasi.“
Ne visos naujovės skirtos išskirtinai tik darbuotojoms. Vieną jų pastebėjo ir pacientai – kraujo ėmimo iš piršto procedūra tapo malonesnė, nes pasikeitė dūrio adatos. Nuo šiol laborantės naudoja mažas, beveik nepastebimas adatėles, kurių dūris nebe toks skausmingas, labai staigus ir vos juntamas.
Rekomenduoja pasitikrinti
Laboratorijos darbuotojų teigimu, pacientai, einantys atlikti kraujo tyrimų, turėtų į tai žiūrėti rimtai. „Tiksliausi rodmenys būna tyrimą atlikus ryte iki 10 val. Pacientai turi ateiti nevalgę. Kiek dirbu, visada kalbama, kad nuo laiko priklauso tyrimo kokybė ir tikslumas. Pavyzdžiui, gliukozės kiekis kraujyje per parą daug kartų pasikeičia. Atlikus tą patį tyrimą ryte ir po pietų, galima gauti skirtingus rezultatus. O jei tyrimas būna ribinis? Neaišku, ar dėl to, kad vėliau atėjo, ar dėl to, kad tikrai kažkas negerai. Aišku, pacientų sulaukiame ir po pietų. Tai daugiausia skubūs atvejai. Beje, net ir sveikam žmogui, nesiskundžiančiam negalavimais, vis tiek rekomenduojama bent kartą per metus profilaktiškai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Asmeniškai aš pritariu šiai nuomonei. Juk sveikata – brangiausias turtas ir rūpintis ja privalo kiekvienas“, – pokalbį baigia O. Baršauskienė.
GR inform.
