Virš galvų it širšės dūzgiančių bepiločių orlaivių, populiariai vadinamų dronais, valdytojai privalės paisyti taisyklių – turės kontroliuoti, kad šie filmuojantys įrenginiai nepatektų į draudžiamas teritorijas, kurias nustatys savivaldybės. Tokio projekto ėmėsi Seimo nariai, visuomenės spaudžiami įstatymu nustatyti minėtų įrenginių veiklos apribojimus ir jų valdytojams numatyti nuobaudas už padarytus pažeidimus.
Naujovės – gerai, bet reikalingos taisyklės
Rajono meras Antanas Vagonis sakė, jog savivaldybėje klausimas dėl bepiločių orlaivių neskraidymo zonų dar nėra aptartas. „Manau, draudžiama zona turėtų būti visuomenės saugumui jautriausios vietos – vandenvietė, šilumos tinklai, kitos zonos, kurias būtina apsaugoti nuo galimų provokacijų“, – svarstė rajono meras. Pasak jo, sveikintina tai, kad šalyje populiarėja ši technologijų naujovė, suteikianti daug neribotų galimybių priešgaisrinei tarnybai, miškininkams, stebintiems miškus dėl gaisrų, skubios medicininės pagalbos darbuotojams, žemdirbiams, gamtininkams, fotomenininkams ir kt. Tačiau, kaip patarlė byloja, lazda turi du galus: bepiločiai orlaiviai atvėrė plačių galimybių ir nusikalstamai veikai. Todėl, A. Vagonio nuomone, reikėtų kuo skubiau nustatyti tvarką, kas ir kaip gali šią įrangą naudoti bei numatyti atsakomybę. Kada savivaldybė spręs, kurias teritorijas ir objektus įrašyti į teritorijas, virš kurių bus draudžiama skraidyti bepiločiams, meras nekonkretizavo.
Delsti nereikėtų
Eugenijus Šopis, Rokiškio rajono policijos viršininkas, sako, jog reikėtų kuo skubiau sudaryti darbo grupę iš visų visuomenės grupių ir derinti jų pateiktus siūlymus dėl neskraidymo zonų. „Vieniems svarbiausia neskraidymo zona gali atrodyti jo bulvių laukas, kitam – kultūros paveldo, didelės vertės statiniai ar kiti visuomenės gyvenimui svarbūs objektai. Turime sėsti prie derybų stalo ir rasti bendrą sutarimą. Manau, grupėje turėtų dirbti rajono vadovai, seniūnai, bendruomenių atstovai ir, žinoma, policija“, – svarstė policijos vadovas. Pasak jo, bepiločių orlaivių valdytojams galioja tik bendrosios taisyklės (negalima skristi arčiau nei 50 m nuo gyvenamųjų namų, žemiau nei 100 m ir kt.), bet nuobaudos už pažeidimus įstatymu neįtvirtintos: bepiločių orlaivių valdytojai gali būti baudžiami tik už pažeistą žmogaus gyvenimo privatumą.
E. Šopio pastebėjimu, šia technikos naujove aktyviai naudojasi vagys ir kitaip nusikalsti linkę asmenys. Nors nenuginčijamų įrodymų nėra, bet turima pagrįstų įtarimų, kad naudojant bepilotį orlaivį prieš pora mėnesių buvo įžvalgytas Kamajų ūkininko ūkis ir netrukus apvogtas.
Reikalinga priežiūra ir kontrolė
Dėl dronų naudojimo nusikalstamai veikai susirūpinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas kreipėsi į Savivaldybių asociaciją, ragindamas nustatyti neskraidimo zonas virš savivaldybių teritorijų. Pasak politiko, bepiločiai orlaiviai skraido virš svarbių valstybinių pastatų, įkalinimo vietų ar tankiai apgyvendintų teritorijų. Tokia veikla kelia susirūpinimą, nes tokie prietaisai gali būti pasitelkti žvalgybai, nelegaliai veiklai ar nusikaltimams. Todėl jis siūlo bent minimaliai apriboti dronų skraidymo zonas ir nustatyti objektus bei teritorijas, virš kurių šie įrenginiai negalėtų skraidyti. Bepiločių orlaivių naudojimą apibrėžia Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Pagal jas kiekviena savivaldybė turi teisę leisti arba drausti šių įrenginių skrydžius tam tikrose zonose.
Aldona Minkevičienė
