Duokiškio (Kamajų sen.) kapinėse išpjovus senuosius medžius, pasodinta 18 liepaičių. Tam priešinasi vietos gyventojai: jie surinko 50 parašų ir pareikalavo seniūniją, bendruomenės pirmininką medelius iškasti ir išvežti. Bendruomenės pirmininkas mano, jog nuo tokių gyvųjų veiksmų ir kalbų mirusieji karstuose apsiverstų…
Kapinaitėse – liepaičių alėja
Duokiškio krašto žmonės, per Vėlines lankę giminaičių kapus, šio kaimo kapinaitėse pastebėjo naujai suformuotą liepaičių alėją – prie pagrindinio tako pasodinta 18 medelių. Tai sukėlė kai kurių vietos gyventojų nepasitenkinimą.
„Liepaitės aukštos, gražios, tačiau pasodintos ne vienoje linijoje. Kai užaugs, nebus gražaus vaizdo. Kitaip jų išdėstyti nebuvo galima, nes kapai seni, laidota netvarkingai“, – aiškino Duokiškio gyventoja Irena Vigelienė. Jai antrino Elena Vigėlienė: „Kai kurios liepos pasodintos labai arti kapaviečių. Kai jos suaugs, šaknys pradės ardyti kapų tvoreles, paminklus. Medeliai susiaurino pagrindinį kapinių taką. Ateityje juo nepravažiuos didesnės mašinos, vežančios paminklus. Žmonės nepatenkinti medeliais, kėsinosi juos nulaužti, tačiau neleidome, nes tai būtų vandalizmas. Kapinėse turime elgtis padoriai.“
Žemę nuklodavo lapai
Prieš keletą metų Duokiškio kapinėse buvo pradėti pjauti senieji pūti pradėję medžiai. Papūtus stipresniam vėjui, jie galėjo nulūžti, sudaužyti paminklus ar sužaloti žmones. Pasak Stasės Vėbrienės, dideli medžiai goždavo paminklus, tad gėlės, negaudamos pakankamai saulės, blogai augdavo, o rudenį žemę užklodavo storas lapų sluoksnis, juos reikėdavo sugrėbti, išnešti, išvežti. Žmonės labai džiaugėsi, kai buvęs Kamajų seniūnas Vytautas Vilys ištesėjo pažadą – skyrė lėšų medžiams nupjauti, o darbą užbaigė dabartinė seniūnė Laimutė Vilimavičienė.
„Su bendruomene niekas nepasitarė ir vėl kapinėse prisodino medžių. Kam jų reikia? Žmonių Duokiškyje mažėja, dauguma seni, vaikšto pasiramsčiuodami lazdele arba ramentais. Mums sunku grėbti lapus“, – aiškino kaimo gyventoja Irena Janukėnienė. „Kapinės – ne miškas, jose neturi būti daug medžių. Pagaliau apsišvarinome, manėme, kad rudenį nebereikės grėbti lapų, tačiau vėl pasodino naujų medelių. Visiška nesąmonė“, – piktinosi Vytautas Bagdonas. O štai Liucijos Olšauskienės nuomone, kapinėse iš viso nereikia lapuočių medžių, nebent keleto visžalių dekoratyvinių augalų.
Gausiai į biblioteką susirinkę pasitarti duokiškėnai piktinosi, kad seniūnija be reikalo mėto pinigus: iš pradžių skyrė lėšų seniems medžiams nupjauti, dabar pirko liepas, kurių viena kainavo 8 eurus, jas sodino. Po pageidavimu išrauti kapinėse pasodintas liepaites pasirašė 50 žmonių.
Išlaikyti pusiausvyrą
Pasak Kamajų seniūnės L. Vilimavičienės, vietoj nupjautų senųjų Duokiškio kapinaičių medžių buvo nutarta pasodinti žemaūges liepaites, jas karpyti, formuoti vainikus. Tokios liepaitės puošia Kamajų Antano Strazdo aikštę. Lėšų sodinukams įsigyti skyrė rajono savivaldybė.
Liepaičių atsodinimo iniciatorius buvo bendruomenės pirmininkas Rolandas Jasiūnas. „Gamtoje turime išlaikyti pusiausvyrą: nupjovę senus medžius, privalome pasodinti kitus“, – pritarė ir seniūnė. Ji teigė nemaniusi, jog kilnus darbas sukels tokią pasipiktinimo bangą. „Bendruomenės vadovas prieštaravo senųjų medžių pjovimui, tačiau nusileido, kai pažadėjome pasodinti naujus. Įvyko nesusipratimas: duokiškėnai, kurių artimieji palaidoti šiose kapinėse, nepageidauja medelių, nes reikės grėbti lapus, o R. Jasiūnui, kurio artimieji čia neatgulė amžinojo poilsio, atrodo, kad liepos papuoš kapines“, – svarstė seniūnė. Ji žada atsižvelgti į kaimo gyventojų nuomonę ir persodinti liepaites, tik ieško tam tinkamesnės vietos. Kaimo žmonės siūlė pervežti medelius į kraštiečio aktoriaus Broniaus Gražio gimtinę, pasodinti juos prie tvenkinio, tačiau ten nėra daug vietos, abejojama, ar tilps visi 18 medelių.
Posėdžiams stinga laiko
Pasak bendruomenės pirmininko R. Jasiūno, protėviai kapinėse medžius sodino, todėl jis norėjęs tęsti šią tradiciją. „Vertybės labai pasikeitė: mūsų protėviai kapinėse sodino medžius, o kapelius puošė gyvų augalų kompozicijomis, o dabar ant užbetonuoto kapo padedama plastikinė gėlė, net pamirštama ateiti ir nurinkti dirbtinių papuošalų… Susvetimėjimas ir visiškas atitrūkimas nuo gamtos“, – teigė bendruomenės vadovas. Jo nuomone, žmonės taip aptingę, kad net lapų sugrėbti nebegali. Jiems tik rūpi sėdėti prie televizoriaus, spaudyti pultelį ir nieko nedirbti. „Nuo tokių gyvųjų veiksmų ir kalbų mirusieji karstuose apsiverstų“, – tarstelėjo R. Jasiūnas.
Pašnekovas prisipažino nepasitaręs su bendruomenės nariais. „Jei dėl kiekvieno medelio, žolės kupsto pradėsime posėdžiauti, nebus kada dirbti. Daug metų stengiausi gražinti Duokiškį, organizavau talkas, skyriau techniką, o gyventojai nebuvo aktyvūs – į talkas ateidavo vos keletas“, – teigė bendruomenės pirmininkas, manantis, jog žmonės kelia problemas, kurių iš tikrųjų nėra.
Dalia Zibolienė
