Linkėdami gražių šv. Kalėdų ir Laimingų Naujųjų metų, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad per maistą plinta daugiau nei 200 ligų, tarp jų ir žarnyno infekcijos, pasireiškiančios pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu. Todėl šventiniam stalui pagamintas maistas turi būti ne tik skanus, gražiai patiektas, bet ir saugiai paruoštas.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Sergančiųjų yra kur kas daugiau, kadangi ne visi susirgę kreipiasi medicinos pagalbos ir patenka į oficialią statistiką. Dažniausiai serga vaikai iki 6 metų. Beveik du trečdaliai susirgusiųjų asmenų žarnyno infekcinėmis ligomis užsikrečia namų aplinkoje ir nuo namuose paruošto maisto. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, milijonai žmonių suserga kasmet ir daug jų netgi miršta dėl suvalgyto nesaugaus maisto. Vien nuo viduriavimo kasmet pasaulyje miršta 1,5 mln. vaikų ir dauguma šių ligų priežasčių yra užterštas maistas arba geriamasis vanduo. Tinkamas maisto ruošimas gali užkirsti kelią daugeliui per maistą plintančių ligų. 

Per maistą plintančios ligos labiausiai pavojingos pažeidžiamoms žmonių grupėms. Nesaugaus maisto sukeltos infekcijos turi daug didesnį poveikį ligotiems žmonėms ir gali  sukelti rimtų ligų. Kūdikiams, nėščioms moterims, ligoniams ir senyvo amžiaus žmonėms per maistą plintančios ligos pasekmės paprastai būna daug sunkesnės ir gali būti mirtinos. 

Sveikatos priežiūros specialistai akcentuoja, kad bene pagrindinė žarnyno infekcijų profilaktika yra rankų higiena, tačiau nereikia pamiršti, jog ir švariomis rankomis paruoštas maistas ne visada yra saugus. Kodėl? Daugelio užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, patogeniškų gyvūnams ir žmonėms (pvz., salmonelių, kampilobakterijų, jersinijų, šiga toksiną gaminančių E. coli), pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūnai ir minėtų bakterijų gali būti paukščių, naminių gyvulių žarnyne. Šių ligų sukėlėjais dažniausiai užsikrečiama per nepakankamai gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą – mėsą, paukštieną, kiaušinius, pieną ir jų produktus. 

Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Virtuvėje maistas gali būti užterštas taip vadinamu kryžminiu būdu netinkamai išvalytais ir išplautais įrankiais, naudojamais žaliems ir termiškai apdorotiems produktams ruošti. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas ir šaldytuve, jei jis, pvz., liečiasi su žalia mėsa. 

Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai, esantys maiste, pasidaugina. Esant 20–30°C aplinkos temperatūrai daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi, o didelis bakterijų kiekis be abejonės gali būti ligos priežastimi. 

Bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina, jei maistas laikomas šaltai. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje „atitirpusios“ bakterijos (salmonelės) atgyja ir gali būti ligos priežastimi. 

Dalia Zibolienė