Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš karo neramumų krečiamų Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Gruodžio 7 d. Graikijos specialiuose punktuose pradėta karo pabėgėlių patikra ir atranka Lietuvai, o Italija šių procedūrų dėl kandidatų mūsų valstybei imsis artimiausiu metu. Mūsų šalis labiau pageidauja priimti krikščionybę išpažįstančias šeimas, bėgančias iš Sirijos ir Irako. Pirmieji pabėgėliai Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio pabaigoje, o po trijų mėnesių, praleistų Ruklos pabėgėlių centre, jie bus pradėti skirstyti po savivaldybes.
Kas laukia pabėgėlių?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame seminare regionų žurnalistams pristačiusi pabėgėlių priėmimo, apgyvendinimo, finansavimo ir integracijos planus bei galimybes, sakė, jog pabėgėlių integracijai kitų metų biudžete planuojama 5,5 mln. eurų. Didžioji dalis išlaidų bus padengta Europos Sąjungos lėšomis, dalis sumos Lietuvai bus pervesta 2016-ųjų antrojoje pusėje.
Į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių pirminė 3 mėnesių integracija vyks Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Iš pradžių planuota, jog šiame centre jie gyvens pusę metų, tačiau vėliau terminas sutrumpintas iki vieno ketvirčio. Pabėgėliams persikėlus į savivaldybes, čia jų integracijos laikas taip pat ribotas – 12 mėnesių. Tačiau dėl pastarojo laikotarpio tebevyksta diskusijos, svarstoma, ar nereikėtų pratęsti integraciją ilgesniam laikui, jeigu pabėgėlis dėl rimtų priežasčių per pusmetį nesugeba integruotis.
Kuo svarbus integracijos laikotarpio terminas? E. Čaplikienė sakė, jog integracijos laikotarpiu suteikiama teisė gauti pabėgėlio statusą turinčiam asmeniui teikiamą paramą.
Išmokoms – „lubos“, po pusmečio – perpus mažiau
Išmokos Lietuvoje integruojamiems pabėgėliams mažės pusiau, trumpės jų integracijos laikas.
Pagal pabėgėlių integravimo programą į Lietuvą atvyksiantis asmuo per mėnesį gaus 204 eurus, jeigu šeimoje du asmenys, bus mokami 306 eurai, trijų asmenų šeimai – 408 eurai. Jei asmenų šeimoje daugiau nei trys, už kiekvieną papildomą šeimos narį papildomai skiriamas 51euras.
Tačiau po 6 mėnesių, praleistų Lietuvoje, šios išmokos mažės atitinkamai iki 102, 204 ir 306 eurų. Po pusmečio per pusę sumažės ir papildoma 51 euro išmoka.
Pabėgėliams finansiškai remti įvestos išmokų „lubos“ – nepaisant, kiek bus šeimos narių, kasdienėms reikmėms viena šeima kas mėnesį galės gauti ne daugiau nei 510 eurų.
E. Čaplikienė sakė, jog keičiasi ir kitų pašalpų pabėgėliams dydžiai: vienkartinė pašalpa įsikurti savivaldybėje nuo 456 eurų sumažinama iki 204 eurų, atitinkamai sumažintos pašalpos vaikui ir šeimai. Pavyzdžiui, šeimai įsikurti bus galima skirti ne daugiau 612 eurų (anksčiau buvo numatyta 1140 eurų įsikūrimo išmoka).
Kas mėnesį mokama piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, drabužiams ir kt.) anksčiau skirta visą integracijos laiką, kuris įprastai trukdavo metus. Nuo šiol viso dydžio pašalpa bus mokama tik pirmus šešis mėnesius, o nuo 7 iki 12 mėnesio – mažinama pusiau.
Be minėtų išmokų, pabėgėlių šeimoms gali būti skirta po 60 eurų vaikų darželiui, pašalpa mažamečiams vaikams (iki 2 metų – 28,5 euro, nuo 2 metų – 15 eurų), taip pat kitos vienkartinės išmokos. Kol nėra žinoma pabėgėlių šeimų sudėtis, jų perkėlimo terminai ir kitos aplinkybės, ministerija teigia tiksliai nežinanti, kiek lėšų gali būti skiriama vienkartinėms ir mėnesinėms išmokoms „į rankas“.
Būstu privalės rūpintis patys
Dar viena pabėgėlių integracijos naujovė – gyvenamojo būsto nuoma migrantai turės pasirūpinti patys. Pasak E. Čaplikienės, tai bus paskata nuo karo bėgusiam žmogui pas mus ieškotis darbo ir siekti įsitvirtinti, o ne tik naudotis jį priėmusios valstybės teikiama parama. Išmokų ir jų mokėjimo terminų griežtesnis ribojimas, E. Čaplikienės teigimu, sumažins įtampą mūsų visuomenėje dėl pabėgėliams dosnesnių pašalpų, kurios pradžioje buvo numatytos gerokai didesnės, nei gauna nepasiturintys mūsų šalies gyventojai.
Kaip vyks integracija?
Pabėgėlių integracijos procese dalyvaus Socialinės apsaugos ministerija (sveikatos draudimas), Švietimo ir mokslo ministerija (vaikų ir suaugusiųjų mokymas), Vidaus reikalų ministerija (viešasis saugumas) ir Darbo birža (darbo paieškos ir kvalifikacijos kėlimas).
E. Čaplikienė pristatė paslaugas, kurios karo pabėgėliams bus teikiamos Ruklos pabėgėlių priėmimo centre:
apgyvendinimo;
teisinės, vertimo;
aprūpinimo drabužiais, patalyne, mokyklinėmis prekėmis;
intensyvių lietuvių kalbos kursų;
nekompensuojamos sveikatos priežiūros;
pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms.
Kuratoriai, atrinkti viešųjų pirkimų konkurso būdu (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kitos nevyriausybinės visuomeninės organizacijos ir savivaldybių įstaigos), rūpinsis karo pabėgėlių sklandžia integracija: socialine aplinka, būsto, darbo paieškų ir kt. poreikiais. Nevyriausybinės organizacijos teiks pabėgėlių kuravimo paslaugas savivaldybės teritorijoje: padės įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, tvarkyti piniginių pašalpų reikalus. NVO kuratoriai organizuos užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, vaikų darželio lankymą ir mokymąsi mokykloje, taip pat konsultuos užsieniečius kitais integracijai reikšmingais klausimais: užtikrins užsieniečio lankymąsi Darbo biržoje, padės užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus bei kt.
Užsieniečių integracijos centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje karo pabėgėliams teiks tarpininkavimo, teisininko, psichologo konsultacijas, rengs lietuvių kalbos ir pilietinio orientavimo mokymus, organizuos priemones, palengvinančias galimybes įsilieti į darbo rinką.
Pabėgėlių grupinių užsiėmimų (PGU) metu integruojamieji užsieniečiai bus testuojami dėl asmeninių gebėjimų, gaus informaciją apie naujas socialinių įgūdžių lavinimo metodikas ir jų pritaikymo buityje ir bendruomenėje galimybes, sprendžiant pasirūpinimo savimi klausimus (kaip taupyti, ekonomiškai gyventi, higienos, tvarkymosi įgūdžiai, vaikų auklėjimo klausimai, etiketo pagrindai) įvairaus lygio komunikavimo būdus, dalyvavimo socialiniuose tinkluose praktiką, virtualios komunikacijos metodus.
Tarp papildomų PGU paslaugų – pabėgėlių aprūpinimas maistu, higienos reikmenimis, būtiniausiais drabužiais ir avalyne, teisinės, asmens ambulatorinės, sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinė pagalba, bendri renginiai su visuomene. Šių priemonių įgyvendinimas bus finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo programos, kurioje Lietuvai 2016–2022 m. numatyta 2,7 mln. eurų.
Kas lauks pabėgėlių pasibaigus integracijos laikotarpiui?
Pasak E. Čaplikienės, užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, pasibaigus integraciniam laikotarpiui gyvenimas bus toks, kaip ir visų mūsų šalies piliečių: jiems galios tos pačios galimybės integruotis į darbo rinką (turės teisę dalyvauti Darbo biržos ir Europos struktūrinių fondų finansuojamose priemonėse), teisę naudotis piniginės socialinės paramos sistema, jeigu gyvens nepasiturinčiai, jie turės teisę gauti Europos pagalbą maisto produktais, skiriamais skurstantiems asmenims.
Aldona Minkevičienė
