Įveikta1 100 km
Danielių Mikalkėną, pėsčiomis keliavusį aplink Lietuvą, per 40 dienų įveikusį apie 1 100 km, pasitiko artimieji – Neringa ir Aurimas Mikalkėnai bei sesė Rugilė; negalėjo susitikime dalyvauti sesė Ugnė. Prisirinko rokiškėnų. Į sutikimą atvyko rajono meras Ramūnas Godeliauskas bei vicemeras Antanas Taparauskas.
Pasitikta apgalvotai: skambėjo daina, kurios žodžiai visiems gerai žinomi kaip malda, buvo ištiesta simbolinė juostelė su užrašytais nužingsniuotais kilometrais aplink Lietuvą, kvepėjo didžiulis 16 kg tortas, keptas „Saldumynų kampelio“. Torto vien papuošimai – punktyru pažymėtas kelias, krūmynai-žalumynai svėrė 4 kg. Už papuošimus kepyklėlė pinigų neėmė – tai dovana Danieliui.
Caritas nupynė ąžuolo lapų vainiką, juo keliautoją papuošė meras Ramūnas Godeliauskas, nuo savivaldybės jam įteikęs ir keliautojo rinkinį. Danielius iškart nusiėmė vainiką, padėjo jį ant suolo, bet paskui paprašė fotografuojančiųjų: „Labai noriu nusifotografuoti pasipuošęs vainiku.“
Kelionės nebekartotų…
Tik perkirpęs juostelę, Danielius padėjo ant žemės kuprinę. Kas sekė jo kelionę, žinojo: jam labai skauda dešinį petį. Likus kelioms kelionės dienoms, vaikinas benešė kuprinę ant vieno peties, prilaikydamas ją klubu. Draugams Danielius prisipažino, jog buvę nerimo, kad ištiks insultas: likus kelioms dešimtims kilometrų iki namų, jam užtirpo viena veido pusė…
„Džiaugiuosi, kad esu jauniausias lietuvis, pėsčiomis apkeliavęs Lietuvą“, – sakė Danielius ir prisipažino, kad nebenorėtų šios kelionės kartoti – nebuvo taip įdomu, kaip tikėtasi. Danieliui – 20 metų. Daugelio jį pasitikusiųjų manymu, tik pradžioje šiam žmogui taip atrodo: pailsės ir vėl kai ką sugalvos – kelionės magija nebepaleidžia.
Rokiškis yra nuostabus
Rokiškį Danielius pasiekė nuo Pandėlio. „Liko 25 kilometrai!“ – džiugiai pranešė jis savo sekėjams. Kitas įrašas: „Liko 20 kilometrų!“ Taip kas penkis, kol beliko 5 km. Tai buvo viena ilgiausių atkarpų: per dieną nueita 37 km (rekordas – 47 km).
„Ar tarp susirinkusiųjų yra abejojančių, kad nė kiek nevažiavau?“ – pasiteiravo Danielius. Tokių neatsirado.
Verta paminėti, jog šis 20-metis labai komunikabilus. Jis planuoja surengti susitikimą su visuomene ir pasidalyti savo įžvalgomis, matymais ir apmąstymais. Bene labiausiai visų širdis palietęs jo pastebėjimas – koks nuostabus Rokiškis.
„Buvo vietovių, turinčių apie 600 gyventojų. Ir negali suvokti, kuo žmonės čia gyvena, nes nieko nevyksta. Tuomet ir supratau: koks gražus ir įdomus mano miestas Rokiškis“, – pasakojo keliautojas.
Ir visai jautru buvo girdėti, jog jis labai norėtų turėti savo miesto herbą. Čia pat jam buvo padovanota vėliavėlė, joje – Rokiškio herbas. Danielius, beje, sakė nesitikėjęs tokio kelyje sutiktų žmonių geranoriškumo ir paslaugumo. Šis jaunas žmogus visiškai pakeitė nuomonę apie savo tautiečius.
Mama jaudinosi
„Ar labai jaudinotės dėl sūnaus kelionės?“ – teiravomės N. Mikalkėnienės.
„Mintys nepaleido. Dirbau ir galvojau: „O jei kelyje mašina kliudys? Jei kas nuskriaus?“ – pasakojo Danieliaus mama, beje, „Neringos svetainės“ savininkė.
Kaip jauno rokiškėno kelionę vertina Rokiškio rajono meras R. Godeliauskas? „Žaviuosi šiuo jaunu žmogumi“, – teigė jis.
D. Mikalkėnas sakė, jog daugelis jo klausė, koks jo ėjimo aplink Lietuvą tikslas, už ką jis einąs. „Ėjau dėl savęs“, – sakė jis. Taip jau gavosi, kad eita, ko gero, už Rokiškį, už rokiškėnus. Jo vardas jau visada liks ėjusiųjų aplink Lietuvą pėsčiomis sąraše, kažkurioje Rokiškio istorijos skiltyje bus įrašytas jo vardas. Juolab žmogaus, tiek gražių žodžių parnešusiam savo miestui.
Rita BRIEDIENĖ
