Suburtas berniukų choras
Įspūdinga Dainų šventė įvyko 1964 m. liepą. Tai pirmoji Rokiškio krašto moksleivių dainų šventė. Tais pačiais metais Aldonos Krikštaponienės iniciatyva Juodupės vidurinėje mokykloje suburtas 84 berniukų choras, sulaukęs gero įvertinimo. Choras aktyviai koncertavo: 1966–1967 m. jis surengė 14 koncertų. Tarp ilgą veiklos patirtį turinčių chorų – Juodupės fabriko „Nemunas“ choras, vadovaujamas V. Pučkos. Šis mišrus choras nenutraukė veiklos kelis dešimtmečius nuo 1945 m. Pradžioje jame buvo 26 dainininkai, vėliau išaugo iki 80 žmonių kolektyvo. Vienintelis to meto rajono vyrų choras – Rokiškio mašinų gamykloje „Plūgas“. Choras veiklą pradėjo 1961 m. ir pasiekė gana aukštą meninį lygį bei pelnė gerų įvertinimų ir rajono, ir respublikos mastu. Repertuare – per 60 dainų: K. M. Vėberio, J. Tallat-Kelpšos ir kitų kūrinių.
Dešimtmečio jubiliejuje – pustrečio tūkstančio dalyvių
1965 m. surengta dešimtoji, jubiliejinė, Dainų šventė. Ji, kaip nurodo Krašto muziejuje išlikę įrašai, buvo ypatinga tuo, kad šventėje dalyvavo svečias iš JAV. 1967 m. Dainų šventei buvo sukurta daina apie Rokiškį, muziką jai parašė žymus kultūros veikėjas, choro dirigentas Lionginas Abarius, žodžius – rajono laikraščio „Po spalio vėliava“ redakcijos darbuotojas Petras Milaknis. Dainų šventėje ši daina nuskambėjo pirmą kartą, dirigavo vyriausiasis šventės dirigentas V. Četkauskas. Renginyje pasirodė per 2,5 tūkst. dalyvių.
Vėlesnės dainų šventės rajone vyko atskirose zonose su vietinių apylinkių tradicijomis. Tačiau 1969 m. Ruopiškyje vėl organizuota bendra rajono Dainų šventė. Joje dalyvavo Rokiškio miesto kultūros namų mišrus choras, Rokiškio mašinų gamyklos vyrų choras, Juodupės fabriko „Nemunas“ mišrus choras, daug kitų saviveiklininkų. Repertuare – daugiausia dainos apie partiją.
Mažiausiai duomenų surinkta apie septintojo dešimtmečio Dainų šventes, įvykusias Rokiškio rajone. 1980 m. gegužę Ruopiškio šile vykusioje Dainų šventėje dalyvavo mišrūs, vyrų ir vaikų chorai, jungtinis pučiamųjų orkestras, rajono kultūros namų šokių rateliai, jaunimo tautinių šokių ansamblis, pagyvenusių žmonių kolektyvai. Šventės vyriausiasis režisierius – Jonas Kavoliūnas. 1981 m. rajono Dainų šventė nevyko, tačiau kolektyvai dalyvavo Pandėlyje vykusioje zoninėje Dainų šventėje.
1982 m. Ruopiškyje vyko dainų ir šokių šventė „Sakmė apie tėvynę“, joje dalyvavo rajono kolektyvai bei svečių delegacijos iš Anykščių ir Jėkabpilio (Latvija). Bet tradicinių chorų, šokių ir kapelų pasirodymų, atlikta ir ritminių šokių siuita „Ilgesys – šventinė nuotaika“.
Dainų šventė „Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą“ 1984 m. vyko Ruopiškyje. Jungtinis choras atliko „Kur giria žaliuoja“, „Tu man viena“, „Saulelė raudona“ ir kitas dainas, pučiamųjų orkestras – Mindaugo Tamošiūno, Algimanto Raudonikio ir kitų žinomų kompozitorių populiarius kūrinius. Šventės scenarijų parašė ir šventę režisavo Rokiškio liaudies teatro režisierius Jonas Korenka. Dainų švenčių Ruopiškyje tradicija pratęsta ir 1985 m.: joje dalyvavo visi rajono chorai ir šokių bei muzikos meno kolektyvai.
„Pirmosios žalumos“ šventė
1986 m. Rokiškyje įvyko „Pirmosios žalumos“ šventė prie Rokiškio ežero, prilyginta Dainų šventei, joje pirmu smuiku griežė rajoninių kultūros namų jaunimo ir moksleivių folkloriniai ansambliai. Po metų Ruopiškyje organizuota rajono moksleivių dainų ir šokių šventė „Širdimi tavo vardą tariu“, pradėta jungtinio choro daina „Vaikai ir karas nesuderinami“. Chorų repertuare – dainos mokytojui, draugystei ir kt. Vaikų darželių auklėtiniai atliko masinį „Ančiukų šokį“, šoko pramoginių šokių kolektyvai. 1987 m. Panemunėlio A. Bimbos vidurinės mokyklos stadione vyko Panemunėlio zonos dainų ir sporto šventė „Tėvynei Lietuvai, žemei, žmogui“, joje dalyvavo saviveikliniai kolektyvai iš Kazliškio, Panemunėlio, Salų, Šetekšnų.
1988 m. rajono Dainų šventė „Pasveikinimas“ vėl vyko Ruopiškyje. Šventėje dalyvavo rajono chorų, šokių, pučiamųjų orkestrų kolektyvai bei svečiai – Zarasų ir Daugpilio (Latvija) saviveiklininkai.
Dainų švenčių estrada – į užmarštį
1989 ir 1990 m. rajono dainų šventės nevyko.
Taigi 1988 m. Ruopiškyje įvyko paskutinė rajono Dainų ir šokių šventė. Ji prasidėjo jungtinio choro atliekama V. Mikalausko ir S. Žlibino daina „Žemė rokiškėnų“, vėliau pasirodė jaunieji rajono saviveiklininkai, parengę programą „Vaikystės skambučiai“, vaikų chorą keitė vaikų šokių kolektyvai, skudučių ansamblis ir kt. Jaunimo kolektyvų pasirodymas buvo pavadintas „Svajonių burės“, prieš jų programą į estradą „įplaukė“ simbolinis laivas. Paskutinėje šventės dalyje – jungtinis pučiamųjų orkestrų pasirodymas „Sužydėjimas“.
1989 m. prie Rokiškio ežero organizuota šventė, skirta Vaikų gynimo dienai. Renginyje koncertavo buvusios Rokiškio 4-osios vidurinės mokyklos auklėtiniai, Obelių, Bajorų, Rokiškio kultūros namų ir kultūros mokyklos, vaikų klubo „Vaivorykštė“ šokių ir dramos kolektyvai. Tais pačiais metais Rokiškyje vyko dviejų dienų folklorinių ir etnografinių ansamblių šventė „Un tėvelio dvaro“. Armonikos, smuikai, lumzdeliai ir jaunimo sutartinė visus pakvietė į aukštaitišką vakaronę. Skambėjo „Tautiška giesmė“ ir liaudies dainos. Šventėje dalyvavo ir svečių kolektyvai iš Anykščių bei Kupiškio. Turiningą programą šventei parengė Algio Svidinsko vadovaujama „Gastauta“ bei Rokiškio rajoninių kultūros namų etnografinis ansamblis.
Rengti 1990 m. rajono Dainų šventę sutrukdė prasidėjusi blokada. Tačiau 9 mūsų meno kolektyvai dalyvavo XIII Lietuvos tautinėje dainų šventėje. Tarp šios šventės dalyvių – Juodupės „Nemuno“ choras (vad. O. Vigėlytė), Kultūros mokyklos choras (vad. B. Dauginytė), rajono švietimo darbuotojų moterų choras (vad. A. Krikštaponienė), du pučiamųjų orkestrai (Juodupės „Nemuno“, vad. A. Fijalkauskas, ir Žemės ūkio mašinų gamyklos, vad. J. Krisiūnas), folkloro ansamblis „Gastauta“ (vad. A. Svidinskas) ir Pandėlio kultūros namų folkloro ansamblis (vad. V. Likienė). Į šventę vyko ir Šetekšnų kaimo kultūros namų liaudies muzikantai.
2000 m. liepos 6 d. Rokiškio rajono savivaldybės aikštėje įvyko Panevėžio apskrities meno šventė.
Garsus chorvedžiais
XX a. pirmoje pusėje Rokiškio kraštas garsėjo puikiais chorvedžiais: vienu pirmųjų lietuvių chorų vadovų Jonu Zauka, Obeliuose dirbusiu Povilu Latočka, rokiškėnu Matu Milakniu, daug išeivijoje nuveikusiu Kseveru Strumskiu ir iškiliuoju Nikodemu Martinoniu. Vėliau pirmuosius pakeitė kita chorvedžių karta: V. Četkauskas, A. Gradeckas, V. Pučka, A. Krikštaponienė, J. Koreniauskaitė, I. Galkinienė ir kiti.