Lietuva atsisveikina su pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Šiandien 15 val. iš prezidentūros kolonų salės šalies vadovas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse, šalies vadovų panteone.
Aukštos kokybės politikas, ekonomistas praktikas, nesikarščiuojantis vadovas, ūkiškas, pragmatiškas ir geraširdis žmogus, gebėjęs iškilti virš kivirčų, smulkių intrigų, būti aukščiau gausios politinės kritikos bei visuomenės emocijų kaitos. Žmogus, mokėjęs bendrauti su aukščiausio rango politikais ir eiliniais žmonėmis. Jam užteko stiprybės atlaikyti daugelį istorinių išbandymų ir priimti istoriškai reikšmingus valstybei sprendimus. Toks Algirdas Mykolas Brazauskas išliks daugelio jį pažinojusių atmintyje, taip apie Anapilin iškeliavusį pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentą šiomis dienomis kalba valstybės vadovai, jo bendražygiai ir eiliniai piliečiai.
Šiame „Gimtojo Rokiškio“ puslapyje – mūsų šalies Prezidento, Rokiškio krašto garbės piliečio A.M. Brazausko sentimentai gimtajam kraštui, susitikimų su žurnalistais nuotrupos, jo išsakytos mintys apie gyvenimo prasmę, nuotraukos bei nuomonės.
Išmokė tėvas
„Mylėti tik Tėvynę ir nemylėti žmonių – neįmanoma.“ Tai Prezidento A.M. Brazausko žodžiai, 1999-ųjų birželį pasakyti pokalbyje su „Gimtuoju Rokiškiu“ prezidentūroje. „Ko eiliniai tikėjosi iš kadenciją baigusio prezidento?“ – klausėme tuokart Jo Ekscelencijos. „Kreipiasi žmonės dėl žemės reformos, kiti prašo pinigų: mano, kad išėjęs į pensiją išsinešiau valstybės milijonus. Tvirtas būdas, apgalvota reakcija į reiškinius ir įvykius yra lemiamas vadovo sėkmės faktorius, padedantis įveikti ne tik valstybės, bet ir asmeninius sunkumus. Nuo 1988-ųjų į darbą eidavau kaip į žvalgybą. Prasidėjus Sąjūdžiui 18 kartų buvau kviečiamas į prokuratūrą, 1991-1992 buvo areštuotas namų turtas, net lova ir stalas. Nenukrypau į politinį chuliganizmą, nešmeižiau ir neieškojau būdų keršyti“, – sakė Prezidentas.
„Jaunystėje užsirašydavau ir prieš akis laikydavau užrašą „Ramiai“. Buvo labai svarbu nereaguoti į įvykius neapgalvotai. Niekada nesiekiau karjeros, mindydamas kitus. To išmokė tėvas. Pralinksmina geras oras, susigraudenu sakydamas graudulingas kalbas. Nesu medinis. Su žiniasklaida buvo sunku, kol įpratau…“ – jautraus būdo neslėpė Prezidentas.
Didžiavosi gimęs Rokiškyje
2000-aisiais Prezidentui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Ką reiškia Prezidentui šis titulas? „Pirmiausia, turbūt, garbė. Didžiuojuosi gimęs Rokiškyje. Malonu, kad šį vardą suteikė gimtinės žmonės. Rokiškyje stovi namas, kuriame gimiau. Lankydamasis šiame mieste patikrinau jį, net lova stovi toje pačioje vietoje kaip mano laikais“, – šiltai sutiktas rokiškėnų dalijosi mintimis su žurnalistais A.M. Brazauskas.
Laisvės gatvės 7-uoju numeriu pažymėtame name, kuriame gimė ir bene metus gyveno A.M. Brazauskas, šiomis dienomis – liūdesys. Namo šeimininkai – Juzefa ir Vladas Prunskai neslepia: juos prislėgė Prezidento mirtis, kurią išgyvena kaip artimo žmogaus netektį. „Labai norėtume nuvažiuoti ir atiduoti paskutiniąją pagarbą Prezidentui. Tokio šilto, paprasto žmogaus, nors ir užėmė aukščiausias pareigas, mums nebeteks gyvenime sutikti“, – vos laikė ašaras p. Juzefa, su vyru šiomis dienomis sekusi kiekvieną pranešimą apie Prezidento paskutiniąją kelionę.
„Mes didžiuojamės, kad gyvename name, kuriame gimė Prezidentas. Sūnui Sauliui sakėme, kad niekada gyvenime namo neparduotų svetimiems, jis turi likti giminės relikvija“, – sakė p. Vladas. Tai buvo prieš trisdešimt metų: bendradarbis jam parodė viename žurnale išspausdintą nuotrauką, kurioje prie neišvaizdaus medinio namuko stovi A.M. Brazauskas su garbingo amžiaus vyru. Prunskai atpažino: juk tai jų namas, į kurį buvo neseniai persikraustę iš bendrabučio! Nuotraukoje – būsimasis Prezidentas stovi su savo tėvu, atvežusiu sūnų į Rokiškį parodyti jam gimtinę. „Dabar dėmesio mūsų namui daug: žmonės sustoja, klausia, ar tikrai čia gimė Prezidentas. Negalime apsileisti, nes Prezidento namas turi būti tvarkingas ir gražus“, – lydėdama gėlėmis sužydusiu kiemu pasakojo p. Juzefa.
Prunskų namuose – trys Prezidento dovanotos knygos, kurių dvi – su dedikacijomis. „Kai 2000-ųjų liepą rajono valdžia pranešė, kad pas mus atvyks Prezidentas, tris naktis nemiegojau. Bijojau, kad nemokėsiu priimti tokį aukštą svečią“, – prisiminė pirmąjį susitikimą p. Juzefa. Prunskai sulaukė ir finansinės A.M. Brazausko paramos: jo skirtais pinigais perdengtas stogas, naujai įstiklinti langai. Antrą kartą Prezidentas savo gimtuosiuose namuose apsilankė 2008-ųjų rugsėjį, kai Rokiškis šventė gimtadienį. Tuokart Prezidento skirtų pinigų užteko namą apkalti naujomis lentelėmis. „Iš viso 9 tūkstančius Prezidentas paaukojo gimtajam namui“, – skaičiavo p. Vladas. Tiesa, buvusį 32 kv. m namuką Prunskų šeima padidino, įrengė erdvią verandą. Ir už tai juos Prezidentas pagyrė. Pernai, per miesto jubiliejų, Prunskai su rožių puokšte laukė Prezidento. Tačiau tuomet jau sirgęs A.M. Brazauskas trumpu vizitu pagerbė tik šventinį rajono tarybos posėdį ir apsilankė Šv. Mato bažnyčioje. Tai buvo paskutinis Prezidento, Rokiškio krašto garbės piliečio A.M.Brazausko vizitas gimtinėje.
Krikšto įrašas
1932 metais Rokiškyje gimęs A.M. Brazauskas tais pačiais metais, per Kalėdas pakrikštytas Šv. Mato bažnyčioje. Tai byloja įrašas bažnytinėje knygoje. „Lydėdamas Prezidentą su žmona, besisvečiuojančius Rokiškyje, išgirdau, kad jie domisi krikšto įrašu. Žinojau, kad dėl to Brazauskai lankėsi bažnyčioje. Šią savaitę nuvykau į bažnyčią ir paprašiau 1932-ųjų įrašų knygos. Per dvi minutes radau Prezidento krikšto įrašą“, – džiaugėsi radęs itin svarbią Prezidento gyvenimo detalę rajono Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius. Dokumento kopija bus perduota Rokiškio krašto muziejui, kaupiančiam archyvą apie pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentą A.M.Brazauską.
Atsisveikino
Atsisveikinti su Prezidentu, Rokiškio krašto garbės piliečiu A.M. Brazausku vakar į prezidentūrą išvyko rajono delegacija, vadovaujama mero Almanto Blažio. Paskutiniąją pagarbą velioniui atidavė rajono vadovai, savivaldybės administracijos atstovai, rajono partijų skyrių lyderiai, policijos vadovas, daug metų betarpiškai su Prezidentu bendravę jo partijos bendražygiai socialdemokratai.
Antanas Trumpa, Rokiškio krašto garbės pilietis, AB „Rokiškio sūris“ direktorius
Tikrai labai liūdžiu sieloje dėl Prezidento mirties. Pačiais šilčiausiais ir geriausiais žodžiais galiu kalbėti apie jį. Iš šio žmogaus galime ir turime mokytis tolerancijos, sugebėjimo teisingai vertinti valstybės situaciją. Gal dešimt kartų buvau su juo susitikęs, kalbėjomės ne tik verslo, bet ir rajono ateities klausimais. Prezidentas buvo labai šiltas ir savas žmogus, mokėjęs bendrauti su visais, nepaisant užimamų postų, padėties ir politinių pažiūrų.
Didžiausia mano pagarba velioniui Prezidentui.
Almantas Blažys, rajono meras
Be jokios abejonės, mūsų rajonui garbė, kad Prezidentas yra gimęs Rokiškyje. Tai mus įpareigoja deramai įamžinti Jo atminimą. Yra minčių A.M. Brazausko gimtąjį namą paženklinti memorialine lenta. Sklando idėja Prezidento vardu pavadinti gatvę ar vieną miesto aikščių. Tačiau tokiems sprendimams reikalingos diskusijos, apklausos, kurios padėtų išvengti galimų visuomenės abejonių. Manau, šiandien tokie atsakymai būtų skuboti.
Su kadenciją baigusiu Prezidentu man teko bendrauti formalioje ir neformalioje aplinkoje. Susidariau įspūdį, jog jis visuomet turėjo tvirtą nuomonę, kartais net suabsoliutintą, labai domėjosi mūsų rajono ir miesto reikalais. Mano vadovavimo rajonui laikotarpiu iš Prezidento rajonas sulaukdavo daugiau moralinės nei materialinės pagalbos. Kai Prezidentas buvo Premjeru, jis talkino išrūpinant paramą Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcijai, Pandėlio bažnyčios varpams. Mano ir Prezidento politinė kryptis skyrėsi, nes skirtingos ir mūsų partijų pažiūros. Tačiau tai netrukdė mums bendrauti.
Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė, buvusi „Gimtojo Rokiškio“ redaktorė
Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – didelė ir stipri asmenybė. Kiekvienas turime teisę vertinti Prezidento nuopelnus šaliai, jo vadovavimo metais išgyvenusiai sukrėtimus ir pokyčius. Išrinktas tautos Prezidentas buvo jos viltis ir turėjo žmonių palaikymą. Aišku, tai buvo ir prieštaringa asmenybė.
Labai šiltas susitikimas su kadenciją baigusiu Prezidentu „Gimtojo Rokiškio“ redakcijoje įvyko 2005–aisiais. Kaip žurnalistė, ne kartą bendravusi su Prezidentu, žavėjausi jo paprastumu, aiškiai dėstoma mintimi, kalba be dviprasmybių. Nė karto neteko išgirsti, kad po interviu ar spaudos konferencijų A.M.Brazauskas viešai pasakytų, jog žurnalistai ne taip suprato, ką jis norėjo pasakyti.
Aldona Minkevičienė
