Užvėrėm Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios vartus, ir nebėra kur Jūžintuose dairytis“, – pabandyk taip pasakyti jūžintiškiams, jei nori juos įžeisti. Bet mes nieko nenorime skaudinti, mes dėkingi Jūžintams už tokį mielą ir jaukų miestelį, puikius jo žmones, negailėjusius laiko lydėti mus kelionėje po šį kraštą.
Vardą davė ežeras
Alina karštis… Jei tuoj pat nepanirsim į Bedugnio ežerą, kelionę teks baigti anksčiau… „Kodėl jis – Bedugnis?!“ – rėkėme iš bangų seniūnijos seniūnės pavaduotojui Nidijui Aukštikalniui. Neišgirdom atsakymo… O paskui jis mums, jau atsigaivinusiems ežero vandeniu, pasakojo: „Lietuvoje yra bene 24 ežerai Bedugnio vardu. Bent kelis savo ežerus taip pavadino alytiškiai, ignaliniečiai, lazdijiškiai, švenčioniečiai, uteniškiai, zarasiškiai, net keturis Bedugnius turi varėniškiai, po vieną – Anykščių, Kupiškio, Molėtų, Kaišiadorių, Trakų, Elektrėnų rajonai ir savivaldybės. Kiekvienas šių ežerų apipintas legendomis, panašiomis viena į kitą: niekas nėra pasiekęs nė vieno Bedugnio dugno. Bet Jūžintų istoriją labiau įtakojo kitas – Jūžinto ežeras, padovanojęs miesteliui vardą, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtą 1588-aisiais.“
Daugiau antradienio GR
Veronika Butkevičiūtė
