Ir ne tik Draugė su Kaimynu, per TV daug kas „iš kavos tirščių“ buria ir niekad neatspėja – niektauškiai. Na ar ne tiesa, Bičiuli??? Šventa tiesa. Dabar jau visi apie „išgyvenimo krepšelį“ šneka, kursus net organizuoja kaip 48 ar 72 valandas reiktų išgyvent. Va taip vat, manyčiau, už gerus pinigus aiškina, kaip išgyvent reikėtų jeigu, neduokDie, kas nors prasidėtų. Niekus tauškia, ir tiek. Ir aš galėčiau papasakot, kaip vaikystėje bulves lauže kepėme, kaip ežero vandenį gėrėme, po egle žygyje miegodavom ir nenumirėme, kaip kaimyno sode obuolius, o daržuose braškes vogdavome… Daug ką galėčiau pripasakot, ko nežino jaunimėlis nuo kompiuterio akių neatplėšdamas. Aš tai, Bičiuli, tą „išgyvenimo krepšelį“ suprantu savaip. Va, paklausyk. Šaltuoju metų laiku gyvenu mieste… Tiesa, to pilnaverčiu gyvenimu negalėčiau vadinti – iš kampo į kampą slampinėji, visokias politines prognozes – niekalus per radijuką klausaisi, maksimom, norfom pasitiki vis žinias apie taikomas akcijas gaudydamas… Argi tai gyvenimas – tai tik IŠGYVENIMAS. O tikrasis gyvenimas, Bičiuli, prasideda, kai pavasaris ateina ir mudu su Drauge Antanašėje gamta džiaugtis pradedame. Va, čia tai GYVENIMAS, čia jau ne apie 48 ar 72 valandas galvoji, o apie visokias atsargas žiemai galvot gali pradėt. Va taip vat, Bičiuli. Paklausyk.
Turim mažiuką šiltnamiuką, nediduką daržiuką, porą obelėlių ir vyšnaitę, iš kurios vaisių užpiltines medicininiams tikslams gaminam… Viskas, ko pakanka negandai išgyvent ne geram pusmečiui, o net ir metams ar keleriems. Va kaip gaunas. Tu tik nesijuok iš manęs. Žinok, parodyčiau aš tau mūsų rūsį, iš pavydo… apsiverktum, jeigu neblogiau. Visko pilna – visos lentynos marinuotais, konservuotais agurkėliais nustatytos, visokios mišrainėlės su kopūstais, morkom, cibuliais ir voveruškom nustatytos. O kur dar pomidoriukai „a lia Daina“ su česnaku šiknoj? Iš trejeto vagelių bulvių maišiokas daržinėj, morkelės ir burokėliai dar darže, ridikai ir moliūgai dar savo eilės laukia…
Gyvenimas tai žaidimas, kuris kada tai baigsis. Tad, žaiskime jį ir džiaukimės
Apie pomidorus ir grybus aš tau nepasakosiu, nervuot nenoriu… Prieš keletą dienų kalendoriuj buvo parašyta, kad pjūtis baigiasi. Žinok, kai pjūtis baigiasi reikia miškan grybaut eit. Daugelis anksčiau lakstė, lakstė po miškus ir visiems gyrėsi, kad labai daug grybų randa, net… baravykų. Visas FB nuotraukyčių pridėtas buvo. Niekalai visa tai, Bičiuli. Rast tai randa, bet kai paklausi ar nesukirmiję… tyla.
O vat, pjūtis baigėsi ir aš miškan nuvažiavau… Kantrybės reik, išlaukt momento reik, va taip. Nuvažiavau, pilnas krepšys rudagalvių ir raudongalvių… Vos iš miško išsitempiau… Kitą kartą vėl nuvažiavau… Pjaustai kaip sviestą, kad nors kirmėliukas… Nėr, visi sveiki kaip agurkėlis… Konservuoti, marinuoti, sūdyti vėl rūsin nukeliavo (lentynos jau braška), o didžioji dalis… pirtin. Matai, Bičiuli, pirty geriausia vieta baravykams džiovinti – pakabinai palubėje, įkaitinai ir… užmiršai. Ryte kokius dešimt litrų pasakiškai kvepiančių baravykėlių kepurėlių turi…
Neklausinėk tu manęs, kam man viso tiek reikia. Žinoma, kad man tiek visko nereikia, ne berazumis esu… Bet tu turi žinot, kad mūs krašte, kaip ir daug kur kitur šaly, į svečius eit be „gastinčiaus“ blogas tonas. Va, mūs Kaimynas, net kavos išgert ir papolitikuot pakviestas, visuomet su gastinčium ateina. Įpratimas antras prigimimas… O kur dar giminaičiai, kiti pažįstami??? Visiems prieš Kalėdas reikia džiovintų grybelių, visokių kitokių gamtos gėrybių… Išdalinu viską, ką per vasarą prigaminęs būnu, Draugė net drausmina, kad be atsargų neliktume ir iki kitų metų išgyventume…
Taigi tu, Bičiuli, nesistebėk tuo, ką aš darau, žinok – judėjimas sveikata. Todėl ir judu, kad ilgiau išgyvenčiau ir, kaip mano draugė, ponia Janina nuo Pašilių, sako – gyvenimas tai žaidimas, kuris kada tai baigsis. Tad, žaiskime jį ir džiaukimės!!! Ate, Bičiuli!
Kęstutis KADŪNAS
