Dar diena ir atversime naują metų lapą. Su tikėjimu ir viltimi, kad ateinantieji bus geresni, gal kai kam dosnesni, laimingesni. Bet ar tikrai viskas buvo tik pilka ir niūru? Buvo ir gražių akimirkų. Nereikia laimėti milijoną, kad pasijaustum laimingesnis – kartais užtenka, atrodytų, smulkmenų: gero žodžio, nuoširdaus palinkėjimo ar tikros užuojautos ištikus netekčiai. Koks blogas, netikęs žmogus bebūtų – net jame galima rasti kažką gero ir gražaus, tereikia norėti tai pastebėti.
Kuo mums šie metai buvo ypatingi, kitokie? Pesimistas pasakytų, kad metais pasenome, o optimistas – kad patirties įgijome, naujų žmonių sutikome.
„Gimtajam…“ šie metai buvo tikrai geri. Atsinaujinęs, pajaunėjęs redakcijos kolektyvas, aplankyta daug nuostabių žmonių, kurie stebina savo talentais, gebėjimu net sunkiausioje situacijoje pamatyti kažką pozityvaus. Smagu, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie pagalvoja ne tik apie save, bet ir apie šalia esantįjį. Ant neaiškių langų tikrintojų kabliuko užkibusi moteris jaudinosi ne tik dėl savęs: „Būtinai parašykite apie tai, kad kiti nesusigundytų ir veltui pinigų neleistų.“ Vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kaip valdžia naudoja, paskirsto ar rūpinasi mums visiems priklausančiu turtu. Gyventojams ne tas pats, kaip ir kada asfaltuojamos gatvės, tvarkomi keliai. O tai ženklai, kad pagaliau bundame, kad sąvoka „visų“ nebegali būti suprantama kaip „niekieno“. Žinoma, tobulėti dar tikrai turime kur, bet judame į priekį.
Deja, nesenas įvykis privertė prisiminti 2008 metus. Dažnai žmonės, protestuodami prieš netvarką, griebiasi kraštutinių priemonių ir pasielgia taip, kad sunku suvokti. Taip nutiko ir 2008-ųjų rudenį renkant Seimą, kai Arūno Valinsko suburtos partijos vedami aktoriai, muzikantai atėjo mūsų valdyti. Tada, per rinkimus, kalbinti žmonės savo pasirinkimą aiškino tuo, kad taip daro specialiai, iš nevilties ir pykčio. Bet tas kerštas sunkiai atsisuko prieš mus visus. Tikriausiai pamenat, kaip sutinkant Naujuosius metus Vilniuje, Katedros aikštėje, pokšėjo fejerverkai už 3 milijonus litų, o išaušus 2009-ųjų rytui sužinojome, kad į šalį atėjo krizė ir ne tik pensininkams mažinamos pensijos, bet ir darbuotojams – atlyginimai. Tada savo kailiu pajutome, ką iš tikrųjų reiškia puota maro metu.
Dabar, atrodo, vėl lipame ant to paties grėblio – tik dar aršiau. Baigiantis metams visi Lietuvos gyventojai, žiniasklaidos priemonės buvo kviečiami prisijungti prie iniciatyvos „Idėja Lietuvai“. Viskas puiku, kiekvienas galėjo pasiūlyti ką padaryti, kad artėjant mūsų valstybės 100-mečio jubiliejui gyventume geriau, kad apie mus kuo daugiau išgirstų kitos šalys. Žmonės išgirdo kvietimą, todėl iniciatyvos organizatoriai sulaukė daugiau kaip 1 300 pasiūlymų, kurie buvo suskirstyti į kelias sritis pagal tematiką. Nuomonių sulaukta įvairių, tačiau jos buvo apibendrintos ir pateikta 30 daugiausiai įvertinimų sulaukusių idėjų, o iš jų bus atrinktos tik 3. Pamačiusi tą trisdešimtuką, sunkiai galėjau patikėti, kad tai ne balandžio pirmosios pokštas.
Pasirodo, didžiausio palaikymo sulaukė idėja įteisinti kanapių naudojimą rekreaciniams tikslams. Idėjos paaiškinimas skamba taip: „…jeigu pilnametis asmuo nusprendžia, jog nori vartoti kanapes – jam tokia galimybė turi būti suteikiama skaidriai ir teisėtai. Kanapių įteisinimas yra grindžiamas skaidrumu, atvirumu, išsamia informacija, teisėta pinigų apyvarta, mokestinėmis valstybės pajamomis, vartotojų stebėsena ir jų sveikatos gerovės užtikrinimu…“
Antruoju numeriu startavo idėja pritraukti į Šaulių sąjungą 50 tūkst. narių, suteikiant teisę jiems namuose laikyti ginklą. Idėjos paaiškinime teigiama, kad „…po 3–4 metų Lietuvos gynybinė galia padidėtų keliais kartais, o agresoriai žinotų, kad į juos gali šauti iš kiekvienos laiptinės ar balkono…“
Trečioji idėja – įteisinti tos pačios lyties santuokas. „Mūsų šalies homoseksualūs piliečiai neturi lygių teisių, nes negali išreikšti meilės santuokos pavidalu… Tai netgi populiarintų santuokos idėją, nes vyktų daugiau vestuvių. Iš šalių, kur tokios santuokos įteisintos, žinome, kad tai niekaip nekenkia „tradicinėms“ šeimoms, tad nėra ko bijoti. Dėl vaikų auginimo irgi nereikėtų jaudintis, nes, anot tyrimų, vaikai tokiose šeimose užauga taip pat gerai, kaip ir heteroseksualų šeimose“, – rašoma idėjos paaiškinime.
Mažiausiai šokiravo ketvirtojoje pozicijoje atsidūrusi idėja sukurti gerumo bazę, kurioje žmonės nemokamai siūlytų daiktus, paslaugas.
Penktojoje vietoje atsidūrė idėja keisti anglišką Lietuvos pavadinimą į Lituania, nes dabartinis Lietuvos vardas anglų kalba yra labai „nedraugiškas tarimui“ žodis.
Manau, išvadas pasidarysime kiekvienas. Nežinau, ar tikrai su tokiomis idėjomis Lietuvos valstybė gyvuos dar 100 metų, bet užsieniečius tikrai nustebinsime, pasauliui atsiversime, kaip apsivalgę kanapių, belyčiai, ginkluoti ir negerbiantys savo valstybės gyventojai. Tik ar tokie mes kitiems būtume įdomūs, ar tikrai tokius mus pasaulis priims?
Iki šių idėjų galvojau, kad esame unikalūs savo papročiais, kalba, šeimos tradicijomis. Dabar jau nežinau. Labai norisi tikėti, kad tai tik provokacija, nevykęs pokštas prieš Naujuosius metus ir išaušus 2018 metams minėtos idėjos nevirs mūsų gyvenimo norma.
Mano palinkėjimas visiems mūsų skaitytojams: kalbėkite lietuviškai, nesigėdykite savo kalbos, gyvenkite sveikai, naujų pojūčių ieškokite be kanapės dūmo, kurkite tvirtas šeimas, kuriose būtų vyro ir moters sąjunga.
Šimtas metų yra daug žmogaus gyvenime, o valstybei – tai tik akimirka. Apkvaitę nuo kanapių vargu ar su šautuvėliu rankoje laiptinėje apginsime savo kraštą.
