Iš 67 įsidarbino 2
Tokios diskusijos kilo posėdžio metu pristačius Rokiškio rajono savivaldybės Užimtumo didinimo programą 2025 metams. Šiemet numatomas skirti 198 tūkst. eurų valstybės lėšų finansavimas.
„Nedarbo lygis tiek šalyje, tiek Rokiškio rajone vis didėja. 2024 metais Lietuvoje – 8,8 proc., o Rokiškio rajone – 10,4 proc. Lyginant su 2023 metais, tai vidutinis metinis nedarbo lygis Lietuvoje padidėjo 0,4 proc., o Rokiškio r. savivaldybėje – 1,6 proc. Taip pat norėčiau paminėti, kad 2024 metais Užimtumo didinimo programai buvo skirta 229 tūkst. eurų. Paslaugos buvo suteiktos 67 asmenims. Laikiniesiems darbams buvo įdarbinta 10 darbo ieškančių žmonių (vidutinė įdarbinimo trukmė 1–2 mėnesiai), 2 asmenys įsidarbino, 1 asmuo pradėjo slaugyti neįgalų šeimos narį“, – praėjusių metų apžvalgą pristatė Ernesta Jančienė, Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėja.
Nėra tikslo įdarbinti?

GR archyvo nuotr.
Tokia statistika nustebino tarybos narį Gintarą Girštautą. Esą, jei iš tokio būrio bedarbių tik pora terado ilgalaikį darbą, ką savivaldybei sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri skiria tam lėšų?
„Kaip ta atsakomybė? Ar yra kokie ministerijos rodikliai? Skiriami pinigai, praeina tie metai ir laukiama kitų metų finansavimo?“ – teiravosi G. Girštautas.
E. Jančienė atsakė, kad savivaldybė bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba, abi įstaigos kartu, bendromis pastangomis siekia bedarbius įdarbinti, tačiau jei asmenys neranda ilgalaikio darbo, tai ir toliau lieka
registruoti Užimtumo tarnyboje.
Atvejo komandos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas komentavo: „Kai pati priemonė startavo prieš keletą metų, vienas iš rodiklių buvo, kiek Užimtumo didinimo programoje
dalyvaujančių asmenų gavo nuolatinį darbą. Dabar iš ministerijos nebėra tokio reikalavimo. Ir kodėl gi? Nes pats tikslas, kad ilgalaikiai bedarbiai išeitų į viešumą, adaptuotųsi, nebūtų „dugne“ ir matytų, kad gali būti kitoks gyvenimas. Taip pat labai svarbu išskirti, kokių paslaugų jiems reikia. O jos teikiamos pačios įvairiausios. Pradedant nuo higienos, socialinių įgūdžių tobulinimo, finansinio raštingumo, baigiant, kaip save pateikti darbdaviui. Programa susideda iš dviejų dalių. Tai priemonės ir paslaugos. Priemonės – tai viešieji darbai, o paslaugos – ilgalaikiai bedarbiai. Bet ne tik seniūnijos – esam ir mes, savivaldybė, įdarbinę žmogų, taip pat ir kitos savivaldybės įmonės.“
Žengiam žingsnį atgal
Tarybos narys Mindaugas Petkevičius pabrėžė finansinio raštingumo programoje svarbą. „Labai norėtųsi, kad šitas dalykas nebūtų nustumtas į šoną“, – teigė jis.

V. Rancevas patikino, kad finansinio raštingumo mokoma kasmet. „Lektoriai, teisininkai skaito paskaitas, nepaisant to, kad dauguma programos dalyvių „pereinantys“ iš kitų metų, bet pastaba jūsų gera, nes dalyvių kasmet programoje atsiranda ir naujų“, – kalbėjo V. Rancevas.
„Ministerija nedidina lėšų, jos beveik tos pačios, kokios buvo. Jei nėra reikalavimo, kad būtų įdarbinimas, tai tarsi atrodo, kad šita socializacija ne tam, kad žmogus rastų darbą. Lūkesčius susimažinom. Gal ir gerai, nes matom, ko negalim padaryt, žengiam žingsnį atgal“, – replikavo tarybos narys Antanas Vagonis.
Ragina darbdavius nepasirašyti

Pasisakė ir tarybos narė Birutė Dapkienė: „Džiugu, kad yra spektras įgūdžių, kurių mokoma. Netgi valytoja ne bet kas gali dirbti, nes reikalingi įgūdžiai. Bet turiu ir vieną klausimą su humoru: gal yra kokia sanatorija, kuri gydo nuo alergijos darbui? Nes yra tokia kategorija žmonių, kurie ieško ir neranda, o kiti tik laukia, kad niekas nieko nepasiūlytų. Ilgalaikiai bedarbiai pripratę taip gyventi. Jiems tą gyvenimą pagerinti, paveikti jų protą, kad jie suprastų, suvoktų – tai didžiulis darbas. Turime ir mes nenuolaidžiauti vienais ar kitais dalykais, pavyzdžiui, kai ateina su lapeliu pas darbdavius pasirašyti, kad „netinku šitam darbui“. Būkime griežtesni ir nepasirašinėkime. Taip jiems iš tikrųjų pagelbėsime. Visi darbdaviai turėtume prie to prisidėti.“