2018–ieji: kuo didžiuojamės, kas nuvylė…

„Reikia būti ne robotu“

„Gimtojo…“ pašnekovė – Nataša Aleksiejeva, rajono savivaldybės administracijos direktorė, administracijai vadovaujanti nuo gegužės. Apie tai, kas šiame darbe direktorei buvo sudėtingiausia ir ko ji tikisi iš ateinančių metų, su pareigūne kalbėjosi korespondentė Aldona Minkevičienė.

– Nuo šių metų gegužės tapote savivaldybės administracijos direktore. Įsivaizdavote, kokia atsakomybė ir darbo krūvis Jūsų laukia?

– Žinojau, kad šios pareigos man bus dar vienas gyvenimo iššūkis. Labai džiaugiuosi, kad nepabijojau savęs išbandyti. Atsakomybė milžiniška. Ir darbo krūvis nėra mažas. Tačiau per trumpą laiką labai daug ko išmokau, įgijau patirties įvairiose srityse.

– Dirbti pradėjote sudėtingomis sąlygomis: nuo metų pradžios rajonui grėsė tiesioginis valdymas, rajono taryboje pasikeitė valdančioji dauguma, tokie pokyčiai nežadėjo santarvės. Iki šiol neturite pavaduotojo. Šios pareigos neturi 8 val. darbo dienos ribų. Ar pavyksta atsiriboti nuo tiesioginių pareigų, kai uždarote kabineto duris?

– Darbo sąlygos tikrai nelepino, tačiau su laiku žmogus prisitaikai. Anksčiau ar vėliau, manau, visi darbe patiria stresą, kurį kontroliuoti nėra paprasta. Turėjau išmokti valdyti emocijas, išlikti šalto proto ir sugebėti streso „užtaisytą“ energiją nukreipti darbui.

Tai, kad neturiu pavaduotojo, trukdo pasiskirstyti funkcijas, labiau įsigilinti į vieną ar kitą klausimą. Bet mane supa daug specialistų, į kuriuos kreipiuosi pagalbos, jeigu kažkas neaišku. Man daug padėjo žmonių supratimas, mokėjimas bendrauti, išsiaiškinti kylančias problemas, jas spręsti.

– Kas per kelis vadovavimo administracijai  mėnesius Jums buvo sudėtingiausia? Yra sprendimų,  kurių nepavyko įgyvendinti?

– Kai pradedi sistemoje dirbti, į ją pradedi žiūrėti kitaip, nei matei iš šalies. Man sudėtingiausia buvo išgirsti neargumentuotą, mano įsitikinimams prieštaraujančią kritiką. Ypač tuomet, kai visa savo esybe buvau įsitikinusi, kad sprendimai yra teisingi. Tenka užsiauginti kiautą, padedantį  apginti nuomonę, išmokti laviruoti. Man patinka turėti planą. Tačiau jei pamatau, kad jis griūna, moku greitai persiorientuoti. Ir – neišgyventi, kad nepavyko iš pirmo karto. Mano nuomone, kiekviename darbe reikia būti ne robotu, atliekančiu tam tikrą užduotį, o žmogumi.

– Ko tikitės iš ateinančių Kiaulės metų? Pasvajojate, kad naujai išrinkta rajono taryba Jus deleguos į direktoriaus postą? Jei išrinktų, kaip styguotumėte savivaldybės administracijos darbą, ką keistumėte?

– Tikriausiai kiekvienas tikimės, kad kiti metai bus daug geresni nei praėję. Apie tolimesnę ateitį  nesvajoju. Jei naujoji taryba manyje matys perspektyvą, tuomet ir kalbėsime. Dirbdama administracijos direktore matau daug sričių, kurias reikia tvarkyti, keisti, atnaujinti. Kaip sakoma, tobulumui ribų nėra.

Ateinantys metai pagal šernus? Moterims tai nepatiktų…

Jonas Kubilius

Rokiškio rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas

Kokie bus ateinantys Kiaulės (šerno) metai? Šernas labai protingas, atsargus žvėris. Šie gyvūnai šeimyniški, gyvena ir vaikšto bandomis. Bet tik patelės ir jaunikliai, nes patinai gyvena atskirai. Jie prisiplaka prie bandos per rują ir dėl patelių nuožmiai, iki kraujo kariauja. Bet bandoje ilgiau neužsibūna – atlieka giminės pratęsimo misiją ir dingsta. Patinai nesirūpina nei šeimynos guoliu, nei jaunikliais, bandos jie nesaugo. Tai – patelių rūpestis. Bet ateinantys metai žmogui nebūtinai turėtų būti pagal šernų gyvenimo modelį (juokiasi – aut. past.).

Šernai keiksnojami dėl afrikinio kiaulių maro, dėl šios ligos ūkiuose išnaikintos kiaulės. Bet aš manau, kad šernams kaltė primesta neteisingai. Ne jie kalčiausi dėl šios ligos. Gal sugrįš šernai? Pastebime, jų jau daugiau nei pernai. Ar žmogui reikia bijoti šerno? Kelis dešimtmečius medžioju, bet nė karto nepatyriau, kad šernas artintųsi prie žmogaus. Negirdėjau, kad šis žvėris užpultų, jis labai atsargus ir žmogaus šalinasi.

Ūkininkams metai buvo sunkūs

Baigiantis metams „Gimtasis…“ pasidomėjo, kokie jie buvo Rokiškio rajono ūkininkams ir su kokiais džiaugsmais bei rūpesčiais jie pasitinka Naujuosius.

Gamta nepalanki

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė neslėpė, kad praeinantys metai ūkininkams buvo sunkūs. Gamta jau pora metų žemdirbystei labai nepalanki. „Net 50 proc. ūkininkavimo sėkmės priklauso nuo gamtos sąlygų, 20 proc. – nuo politinių sprendimų ir 30 proc. – nuo ūkininko žinių, gebėjimų ir investicijų. Jei gamta nepalanki, ūkininko pastangos nueis perniek – vis tiek metų rezultatai bus prasti“, – sakė D. Lūžienė-Malijonienė.

Ūkininkai jau antri metai patiria vieną išbandymą po kito – pernai laukus sėmė nesibaigiantys lietūs, šiemet džiovino sausra, todėl žemdirbiai prarado apie 50 proc. ir daugiau derliaus. „Na, bet ruduo buvo puikus, labai palankus sėjai, jeigu pasėliai gerai peržiemos, jeigu kitų metų sąlygos ūkininkauti bus palankios, tuomet ūkininkai atsigaus“, – tikisi rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Vykęs sprendimas – fondas melioracijai finansuoti

Vis dėlto yra ir kuo pasidžiaugti. „Rajono taryba priėmė labai vykusį sprendimą – iš žemės mokesčio suformavo papildomą fondą ūkininkų melioracijos projektams finansuoti. Kol kas ūkininkui už įgyvendintą melioracijos projektą apmokama iki 500 eurų – tokia nustatyta maksimali suma, bet šios „lubos“ priklauso nuo tarybos sprendimų. Gal ateityje jos didės“, – sakė D. Lūžienė-Malijonienė ir pridūrė, kad melioracijos tempai rajone labai paspartėjo.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė patikslino, kad per šiuos metus iš minėto fondo melioracijos projektams buvo skirta 67 500 eurų: ūkininkams – daugiau kaip 40 000 eurų, gyvenvietėms – daugiau kaip 20 000 eurų

Prasta žinia – pakilęs žemės mokestis

Na, o prasta žinia, nesusijusi su gamtos sąlygomis, o su politiniais sprendimais, – tai pakilęs žemės mokestis.

VĮ Registrų centras šiais metais perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios galios ateinančius penkerius metus, todėl daugumoje savivaldybių žemės mokestis padidėjo.

„Valstybinės žemės mokestis padidėjo iki trijų kartų ir ypač jis palietė jaunus ūkininkus, kurie iš valstybės nuomojasi žemę. Nuosavos žemės mokestis didėjo iki dviejų kartų, taigi visi pajus šio sprendimo pasekmes“, – sakė D. Lūžienė-Malijonienė.

Palinkėjimai

Na, o prasidedant naujiems metams, rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė linki ūkininkams kuo palankesnių žemdirbystei gamtos sąlygų. „Kad per žiemą neiššaltų pasėliai, kad viskas išaugtų ir puikiai užderėtų, o ūkininkai galėtų džiaugtis derliumi ir sėkmingai jį parduotų, kad priimtų apgalvotus sprendimus dėl išankstinių grūdų pardavimo sutarčių“, – rajono ūkininkams linki D. Lūžienė-Malijonienė.

Geras mokymasis geroje mokykloje

Diana Guzienė, Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos direktorė

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai 2018 –ieji buvo susitelkimo ir pokyčių metai: sausio mėnesį daug triukšmo dėl naujo vadovo, kovo mėnesį – išorės vertinimas, balandį – birželį intensyvus darbas su išorės konsultantu numatant gimnazijos veiklos tobulinimo gaires, ugdymo proceso organizavimo naujovės, vasarą prasidėjusi ,,Romuvos“ padalinio renovacija, gimnazijos mokytojų skaičiaus optimizavimas, etatinio įvedimas, neformalaus švietimo akademinių klasių atidarymas, gimnazijos šimtmetis, naujos gimnazijos strategijos 2019 – 2021 metams formavimas ir 10 metų trūkusios Senųjų rūmų padalinio renovacijos pabaiga.

Šių neeilinių įvykių kontekste galėjome džiaugtis  Bernardo Gedimino Jenciaus laimėta antrąja vieta 56-ojoje Lietuvos mokinių chemijos olimpiadoje, fizikos, technologijų ir anglų kalbos dalykų pasiekimais, brandos egzaminų šimtukų gausa, mokinio Nojaus Konstantino Čypo pergalėmis sporte, gautu finansavimu projektui ,,Tobulėjantys mokytojai, geresnė mokykla“ pagal Erasmus + programą ir naujai išrinktu mokinių prezidentu.

Į naujus metus žengiame nusiteikę pozityviai su vizija ,,Geras mokymasis geroje mokykloje“, kuri tapati Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vykdomo projekto pavadinimui. Į projektą buvome pakviesti šių metų pabaigoje su kitomis septyniomis Lietuvos mokyklomis. Tikimės, kad projekto veiklos padės mūsų bendruomenei augti ir tapti geresne mokykla nei buvome 2018 metais, nes esame brandūs, pasitikintys savimi ir kitais, norintys mokytis ir turėti savo tapatumą.

Metai buvo dvejopi

Eligijus Daugnora

Rokiškio liaudies teatro režisierius

Rajono kultūrai šie metai buvo dvejopi – pabaigos ir pradžios metai. Pabaigos, nes baigėsi dar vienas Dainų šventės ciklas, liepos pradžioje išsiliejęs Lietuvos dainų šventės, skirtos Vydūnui, renginiais Vilniuje. Rajono meno mėgėjų kolektyvai dalyvavo kaip niekad gausiai ir tai liudytų apie mėgėjų meno atsigavimą, kas turėtų džiuginti bendruomenę.

Pradžios, nes dauguma kultūros renginių daryti galvojant apie netrukus prasidėsiančius Kultūros sostinės metus. O bet koks darymas su perspektyva į ateitį yra žengimas tobulybės link. Didesnis ar mažesnis žingsnelis, visgi pirmyn. Kartais mes užsižaidžiam laikydamiesi tradicijų bei jas puoselėdami ir pamirštame kurti naujas tradicijas ar tiesiog pažaisti netradiciškumu, kas tiesiog būtina sparčiai kintančiame pasaulyje.

Dar tai buvo permainų pradžios metai, nes keitėsi Kultūros skyriaus bei Kultūros centro vadovai. Ta kaita dar tęsiasi, tad matysim, kokios ir kur link bus permainos, bet blaivus protas kužda, jog vadovai ateina ir išeina, o darbai, kasdieniai ir šventiški, dažniausiai pasidaro nepriklausomai nuo valdžių. Jeigu nerimtai, tai vadovai dažniausiai stengiasi pavaldinius apkrauti naujais darbais, o pavaldiniai stengiasi nuo tų darbų išsisukti.

Liaudies teatrui tai buvo mažųjų formų ir intymumo paieškų metai, laukiant ateinančių jubiliejinių metų, kai švęsime šešiasdešimtmetį ir būsime šventiški, garsesni, labiau matomi ir pristatysime monumentalesnius ir labiau į klasiką orientuotus spektaklius.

Man asmeniškai tai buvo labai spalvotų minčių metai, bet tų minčių rezultatai pasimatys tik kitais, dar kitais metais ar po kokio penkmečio – režisieriai visada gyvena gerokai į priekį.

Visiems linkiu turtingų, gyvybingų, kūrybingų metų. Ir domėkitės kultūriniais renginiais, lankykite juos, būkite su mumis.

Iš naujo įsimylėjau rokiškėnus

Irena Matelienė

Rokiškio – kultūros sostinės –  renginių koordinatorė

Iš naujo įsimylėjau rokiškėnus. Mūsų žmonės bendruomeniški, labai myli savo kraštą. Kas mano kitaip, dar nerado idėjos, kuria rokiškėnus uždegtų. Žinoma, kad pasiūlymą ne taip greitai priims, reikia pasiruošti stiprių argumentų.

Džiugino jauni žmonės. Aš, mano bendraamžiai, gyvename kitos kartos gyvenimo būdo sąlygomis. Sudėjus mūsų „ką reikia daryti“ su jų „kaip reikia daryti“, galima pasiekti didesnį efektyvumą ir platesnę auditoriją.

„Palikit man artimus žmones ir sveikatą. Visa kita galite neštis“, – neatsimenu, kas taip pasakė, bet frazė tapo mano „vertybine liniuote“. Ypač sudėtingose situacijose ar priimant pokyčius. Žinau, jei turėsiu šeimą ir sveikatą, visa kita vienaip ar kitaip susitvarkys.

Neįgaliesiems teks susiveržti diržus

Algis Veikšys
Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijos vadovas

2018 m. mums buvo geri, negalime skųstis. Draugija turi daugiau kaip 300 narių, šiemet sulaukėme naujų. Neįgalieji noriai dalyvauja seminaruose, užsiėmimuose – žmonės pasiilgę buvimo kartu, bendravimo. Trečius metus rengtas neįgaliųjų sąskrydis „Pabūkim laimingi“. Jis išsiplėtė ir šiais metais buvo susirinkę neįgaliųjų net iš 13-os rajonų. Pastebiu tendenciją – neįgalių žmonių daugėja – daugėja sergančiųjų cukralige, širdies ligomis. Žmonėms labai aktuali buvo pavėžėjimo pas gydytojus paslauga. Ateinančiais metais gali tekti už ją mokėti patiems, o gal ir visai jos nebeliks. Priežastis paprasta – sumažėjęs mūsų draugijos finansavimas: padidėjo mokesčiai „Sodrai“, mums skirtas mažesnis finansavimas. Šiais metais turėjome 25 tūkst. eurų, o kitais turėsime tik apie 15 tūkst. eurų, nors prašėme 30 tūkst. Tiesiog buvo skirta mažiau. Gaila dėl tokio požiūrio į neįgaliuosius, nors viešai visur daug kalbama apie pagalbą ir paramą jiems, realiai – viskas atvirkščiai.

Kitus pasitinkame su viltimis

Elona Adomavičienė 
Obelių vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja

Nuo senovės žinome, kad linkėjimas gyventi permainų laikais skirtas ne geriausiems
draugams… Obelių vaikų globos namų bendruomenė nuo 2014-ųjų išgyvena institucinės globos pertvarkos procesą. Įgyvendindami įstatymus, kuriame naujas, alternatyvias institucinei globai paslaugas, skirtas šeimai, vaikams. Pasitikdami 2019-uosius jau galime pasidžiaugti savo darbo rezultatais. Metų pabaigoje dar viena šeimyna (aštuoni vaikai) išsikraustė į bendruomeninius namus Rokiškyje. Darbuotojai laukė įkurtuvių, o vaikai išvyko gyventi į naujus namus su nerimu. Juk pasikeitė ne tik namai, bet ir mokykla, darželis. Šiuo metu vaikų globos namai yra įkūrę tris bendruomeninių namų padalinius.

Juose gyvena 23 vaikai, dirba 17 darbuotojų. Įvertinti, kaip sekasi vaikams Rokiškyje, dar negalime. Tačiau tie vaikai, kurie išėjo gyventi į bendruomeninius namus prieš dvejus metus, į įstaigą grįžti nebenori. Nors darbo turinys mūsų namuose pasikeitė, tačiau dirbti naujomis sąlygomis visiems patinka. Atsilaisvinus patalpoms, išplėtėme teikiamas socialines paslaugas. Čia veikia Krizių centras moterims ir vaikams. Padalinyje gyvena 10 mamų ir 21 vaikas. Nors šiuo metu vaikų globos namuose liko tik dvi šeimynos, Kalėdų šventė buvo puiki. Kartu su Kalėdų Seneliu šoko ir Krizių centre gyvenantys mažyliai. Šiais metais pradėjome vykdyti naują projektą – palydimosios globos paslaugų globos įstaigoje augusiems vaikams ar vaikams iš socialines paslaugas turinčių gauti šeimų nuo 17 metų arba pilnamečiams. Be bendrųjų socialinių paslaugų šiems vaikams, bus teikiama apgyvendinimo paslauga su daline socialinio darbuotojo priežiūra ir atvejo vadybininko paslaugomis. Taigi praėję metai buvo dosnūs naujovių. O kitus pasitinkame su viltimis toliau plėsti jau teikiamas ir kurti naujų formų paslaugas. Tas, kurios reikalingos mūsų rajono gyventojams.

Norėtųsi, kad valstybinės institucijos verslui padėtų

Rokiškio verslo klubo viceprezidentas Zenonas Akramavičius baigiantis metams buvo nusiteikęs filosofiškai – siūlė bei linkėjo ir verslininkams, ir kiekvienam išmokti džiaugtis kiekviena diena.

Vis dėlto viceprezidentas pripažino, kad praėję metai verslininkams, bent jau regionuose, buvo nelengvi. „Laukiam geresnių. Gerai, kol dar srūva Europos Sąjungos pinigai. Už juos tvarkome kelius, mokyklas, įgyvendinam įvairius projektus – taigi ir verslui tai gerai. O jeigu ne? Situacija greitai pasikeistų, pajustume, ką tai reikštų mūsų biudžetui. Blogai būtų, blogiau nei „Brexit“, – sakė Z. Akramavičius. Verslininko nuomone, kaip nebuvo, taip ir nėra suformuotos valstybinės regioninės verslo politikos – kiekvienas verslininkas kapstosi pats. „Norėtųsi, kad valstybinės institucijos verslui padėtų, o ne atvirkščiai. To sulaukti verslininkams ir linkiu“, – palinkėjo Z. Akramavičius.

Jaunieji sportininkai džiugino pergalėmis

Augutis Kriukelis 
Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro direktorius

Šie metai mūsiškiams buvo pergalingi – nuskinta ne viena skambi pergalė. Ypač pradžiugino jėgos trikovininkai, sunkiosios atletikos, sambo sportininkai. Užimtos aukštos vietos ne tik šalies mastu, pasidabinta ir tarptautinių varžybų medaliais. Gerų rezultatų pasiekė lengvaatlečiai – iškovotas ne vienas medalis.

Ypač džiaugiamės buvusios mūsų auklėtinės ieties metikės Livetos Jasiūnaitės pasiekimu. Mažieji sportininkai, kurie varžėsi mokyklų žaidynėse, taip pat laimėjo nemažai medalių. Ši tradicija tęsiama. Krepšinio ir futbolo aikštelėje džiugino nemažai pergalių. Apie nesėkmes nenorėčiau kalbėti, sportas toks dalykas – vieną kartą laimi, kitą kartą pralaimi.
Svarbiausia – sportininkai nepatyrė traumų, to linkiu ir kitąmet – daug pergalių ir sveikatos.

Sėkmingiausi metai – jėgos trikovininkams

Ala Sketerienė
Sporto klubo „Grizlis“ vadovė

Tiek šalies, tiek tarptautinės varžybos buvo itin sėkmingos. Klubo nariai iškovojo ne vieną
puikią pergalę – Europos ir pasaulio čempionatuose pasidabino medaliais, pasiekti pasaulio rekordai. Tikiuosi, jog kiti metai bus ne ką prastesni. Tokios skambios pergalės garsina ne tik mūsų miestą, bet ir pačią šalį.