– Ar sutikote, sutinkate su Apdovanojimų komisijos sprendimu nesvarstyti disidento Petro Plumpos kandidatūros į Rokiškio krašto garbės piliečius? Pasisakyti prieš tokį sprendimą ėjo ir valdančiosios daugumos nariai teigdami, kad „taip tęstis nebegali“, kad buvo laiko teikiančiųjų paprašyti teisingai užpildyti dokumentus, kad jau buvo kilęs skandalas dėl Leono Jankausko (kurio, kiek žinome, vėliau atsiprašėte) kandidatūros ir t. t. Jūs viešai šia tema nepasisakėte. Todėl klausiame dabar.
– Viešai nepasisakiau, nes nenoriu eskaluoti šios temos. Tai labai jautri tema. Tikiu, kad viską galima padaryti gražiai, nesusireikšminant, sutariant visiems. Ir tai bus padaryta. Jau turiu daugumos tarybos narių pritarimą teikti balsavimui Petro Plumpos kandidatūrą sausio mėnesį.
Ar vertas krašto garbės piliečio vardo Arvydas Bagdonas? Mano įsitikinimu – taip. Ar vertas Petras Plumpa? Nors ir nepažįstu (ir nebijau to pripažinti), tačiau perskaitęs jo gyvenimo istoriją, manau – taip. Ir tikrai tokių žmonių yra daugiau. Turiu sutarimą su dauguma tarybos narių dėl balsavimo, todėl esu įsitikinęs, jog abu krašto garbės piliečiai bus pagerbti jau Vasario 16-ąją. Negalima elgtis taip, kaip elgiasi tos kandidatūros teikėjai. Ir tai ne pirmas kartas. Antras.
Pritariu tarybos narės Dijanos Meškauskienės išsakytai nuomonei, jog teikėjai šiais abiem atvejais galimai siekė pasirodyti svarbesni ir labiau nusipelnę už kandidatus. Ir taip tęstis negali. Gaila, kad yra politikų, net iš jautriausių dalykų darančių chaosą.
O Leono Jankausko tikrai atsiprašiau. Atsiprašiau už tai, kad teikiau jo kandidatūrą balsavimui neturėdamas daugumos tarybos narių palaikymo. Nebijau prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti. Todėl dabar, tik sutaręs su dauguma politikų ir jausdamas palaikymą dėl P. Plumpos, tai padarysiu sausio mėnesį. Tačiau girdžiu kalbų, jog tie patys žmonės jau planuoja sausį pateikti dar vieną, jau kitą kandidatą ir taip vėl bandyti sukelti chaosą. Tikėkime, jog švenčių dvasia atneš į jų širdis supratimą ir ramybę.
– Jeigu Jums „būtų paskambinęs Paluckas“ (kas žaibiškai tapo interneto hitu, kai premjeras paskambino būsimam aplinkos ministrui Povilui Poderskiui) ir būtų pasiūlęs: „Klausyk, Ramūnai, reikia, kad būtum ministru“, ką būtumėt atsakęs?.. Kaip beatsakytumėte laikraščiui, vis tiek įdomu, jei sutiktumėt, kokia sritis būtų artimiausia?
– O kodėl „jeigu“? Neslėpsiu, su premjeru Gintautu Palucku ne kartą bendravau prieš rinkimus ir po rinkimų. Apie daugelį dalykų. Apie tai, kaip gyvena regionai. Ir ne tik. Man patinka, kad būtent Gintautas Paluckas tapo ministru pirmininku. Su socialdemokratais buvo diskusija, ar norėčiau pretenduoti į vidaus reikalų ministro poziciją. Mandagiai atsisakiau. Rokiškio krašto žmonės mane išrinko, jie mane gali ir atleisti. Pats neketinu pabėgti. Nenorėčiau palikti ir namų. Ir mylimo žmogaus, svarbiausia.
– Jums patinka, kad G. Paluckas tapo premjeru, o kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę Vyriausybę ir nevienareikšmiškai vertinamus kai kuriuos ministrus? Na, tarkim, rusijos kultūros ministru jau tituluojamo Biručio kalbas apie tai, kad nereikia „ant rusijos kultūros“ dėti taško ar pan.?
– Vyriausybės darbą vertinti dar anksti. Kaip ir minėjau, džiaugiuosi dėl premjero Gintauto Palucko. Pasitikiu susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu (pamatę jo suformuotą komandą turėsime staigmeną). Gerą įspūdį, kiek teko susidurti, paliko ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. Stiprus savo srities žinovas finansų ministras Rimantas Šadžius. Jau yra tekę bendrauti ir su energetikos ministru Žygimantui Vaičiūnu ieškant, kaip padėti Kavoliškio gyventojams. Tikiu ir švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.
Dėl kitų ministrų vertinimo kol kas susilaikau. Na, o kultūros ministro vietoje nuo tokių komentarų apie rusijos kultūros svarbą tikrai susilaikyčiau.
– Įsivaizduokite, šiandien dirbate rajono tarybos opozicijoje ir uždavinėjate merui klausimus… Ko paklaustumėte… Ramūno Godeliausko? Kokio klausimo labiausiai nenorėtumėte? O kokio – atvirkščiai – laukiate, bet niekas neklausia?
– Klausimų aš nebijau. Visada stengiuosi atvirai atsakyti. Yra opozicijos narių, kurie klausia apie aktualius dalykus. Yra tokių, kurie nuolat tik kaltina. Tačiau nė vienas nėra paklausęs – o kuo galime padėti? Kuo galėtume prisidėti? Mano durys jiems visada atviros. Tikiu, kad viską galima išspręsti bendravimo būdu. Atviro, sąžiningo, dalykiško bendravimo. To ir linkiu visiems politikams. Esu dėkingas tiems, kurie yra atviri.
– O jei paklaustų, „kuo galime padėti“? Opozicija, milijonierius, miesto rūpesčiais gyvenantis rokiškėnas?
– Svarbiausia dėmesys ir noras bendrauti. Visiškai nesvarbu, ar tai opozicijos atstovas, ar milijonierius, ar tiesiog rūpestingas rokiškėnas. Geranoriškai diskutuojant gimsta idėjos, ateities planai. Ir tai yra svarbiausia.
– Seimo narys turi devynis patarėjus. Vienas iš jų – socialiniams tinklams tvarkyti. O kas tvarko Jūsų socialinius tinklus, kuriuose pateikiamas žinias stebi opozicija ir, žinoma, žiniasklaida? Kas nusprendžia, kuri žinia verta dėti į mero feisbuką?
– Labai džiaugiuosi Tado Barausko sėkme. Tikiu, jis bus geras Seimo narys. Ir komandą gerą subūrė. Ir man dėl to bus lengviau ministerijų duris varstyti. Ir savo komanda džiaugiuosi. Ir tai labai vertinu. Esu dėkingas už šiuos metus.
O savo socialinius tinklus tvarkau pats. Ir darau tai tikrai ne dėl opozicijos ar žiniasklaidos. Stengiuosi dalintis darbais, rūpesčiais, asmeniniais džiaugsmais ir svarbiausiais įvykiais. Galbūt man ir trūksta profesionalios komunikacijos žinių, tačiau darau viską atvirai ir nuoširdžiai. Toli gražu ne visada spėju laiku pasidalinti viena ar kita žinia. Ne visada spėju sureaguoti į informaciją, kurioje būnu pažymėtas. Atsiprašau dėl tokių atvejų.
– „Viešai dėkoti valdininkui, kad jis gerai dirba savo darbą, tai tas pats, kas dėkoti bankomatui, jog atiduoda mums mūsų pinigus“, – tokį kategorišką komentarą kaip tik perskaičiau po kolegės žurnalistės postu apie buvusį Panevėžio merą ir ypatingą dėkojimą jam. Kokia Jūsų nuomonė apie tokias padėkas?
– Gydytojas gydo. Mokytojas moko. Policininkas saugo. Gaisrininkas gelbėja. Ir mes jiems visada dėkojame. Nežiūrint į tai, kad jie tiesiog privalo tai daryti. O kuo blogesnis valdininkas? Jis taip pat siekia išsilavinimo, tobulinasi, priiminėja sprendimus, rūpinasi teisės aktų įgyvendinimu, rūpinasi viešosiomis erdvėmis, mokyklomis, darželiais, gydymo įstaigomis, socialiniais reikalais, sporto erdvėmis, kultūra, žemės ūkiu ir t. t. Tiesa, kai kurie tiesiog atlieka savo funkcijas, kai kurie padaro kur kas daugiau, nei parašyta jų pareigybių aprašymuose. Todėl nesuprantu, kodėl į tai užsimerkti ir jiems nepadėkoti. Jie taip pat žmonės. Jie taip pat turi šeimas, vaikus, tėvus. Yra gerbiami visuomenėje. Jie nėra antrarūšiai.
Aš dėkoju visai savivaldybės komandai, savivaldybės įstaigų ir įmonių kolektyvams už darbą 2024-aisiais.
Mano nuomone, viešajame sektoriuje dirbančių žmonių palyginimas su bankomatu yra nepriimtinas, neturėtų taip būti.
– Kasmet miestui dovanojama eglė. Ar savivaldybė, ar dovanojantis turi mokėti už medžio kirtimą? Kokios kainos, kokios taisyklės, ar reikalingi leidimai? Kaip buvo šiemet? Kurioje vietoje augo ta Rokiškio mašinų gamyklos eglė? Ar ji kažkam trukdė?
– Šiais metais fantastiško grožio eglę padovanojo AB Rokiškio mašinų gamykla. Esame dėkingi generaliniam direktoriui Rimgaudui Kilui. Tai tarsi vyšnia ant torto vertinant, kiek šis žmogus ir įmonė padarė gero Rokiškiui.
Dovanojančiam kalėdinę eglę tai nieko nekainuoja. Viskuo pasirūpina Rokiškio miesto seniūnija. Leidimas buvo išduotas, kadangi medis augo įmonės teritorijoje per arti inžinerinių tinklų. Buvo rizika, jog šaknys gali pažeisti tinklus. Atlyginti už pjovimą dėl to nereikėjo.
– Tai gal laikas pasiūlyti Rimgaudo Kilo kandidatūrą į Rokiškio krašto garbės piliečius? Kokie jo nuopelnai Rokiškiui?
– Mano nuomone, šis žmogus to vertas. Galbūt verslo bendruomenė ar kiti ateityje pateiks siūlymą. Nereikia skubėti. Yra dar ne viena asmenybė, verta šio garbingo titulo. Manau, per daugelį metų yra susiformavusi graži tradicija suteikti krašto garbės piliečio vardą vienam kraštiečiui. Aš pats stengiuosi nesikišti į šį procesą, nors „neformali chaoso grupė“ vis vien išvers viską atvirkščiai. Čia labai tinka posakis – dėl visko kaltas meras (šypsosi – aut. past.).
– Prieš keletą metų buvo minima problema, kad Rokiškis neturi normalaus viešbučio, galinčio priimti didesnes turistų grupes, kad dėl to prarandami turistų srautai ir t. t. Šiandien apie tai beveik negirdime. Ar tai jau nebe problema?
– Žinoma, norime, kad būtų dideli viešbučiai, kad jie būtų pilni turistų. Teko bendrauti apie tai su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Pristačiau Rokiškį, lankytinas vietas, mūsų kultūrinį, sporto gyvenimą, renginius. Viešbučių veikla yra verslas. O verslas investicijų grąžą skaičiuoja labai įdėmiai. Savivaldybės, deja, tokiame versle dalyvauti negali. Negalime biudžeto pinigais sudaryti konkurencijos privačiam kapitalui. Tačiau esame pasiruošę sudaryti palankias sąlygas viešbučio statytojams, jei tokių atsirastų.
O šiuo metu viešbutis rajone jau statomas. Fantastiškai gražioje vietoje, šalia ežero ir Ilzenbergo dvaro. Ir ne tik viešbutis.
– Kokia šiandien Onuškio bažnyčios situacija? Prieš metus rašėme, kad nuėmus sienų tinką atrasta įspūdinga tapyba, kad restauracijai reikės papildomų projektų ir pinigų.
– Siūlau visiems apsilankyti Onuškio bažnyčioje. Pirmas darbų etapas, mano žiniomis, baigtas. Renovuota bažnyčios išorė, vidaus sienos, grindys, altorius, ledainė. Padarytas didžiulis darbas. Investuotojas (Ilzenbergo dvaras) visus planuotus darbus padarė, ir padarė net daugiau. Kiti darbai ateityje. Mes taip pat projektuojame ir planuojame įrengti naują, patogų privažiavimą ir automobilių sustojimo aikštelę prie bažnyčios.
– Ar jau rašėte raštus dėl Rokiškio specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro ir jam „nuimtų“ šimto šešiasdešimties tūkstančių? Gal jau sutarta, kad lėšų bus? O jei ne, iš ko „nukirpsite“ čia, vietoje, kad išlaikytumėte vaikų su specialiaisiais poreikiais įstaigą?
– Rokiškio specialioji mokykla-daugiafunkcis centras bus. Ir tikrai nevežiosime vaikų su negalia kažkur kitur, į kitus rajonus. Darau ir darysiu viską, kad šios mokyklos bendruomenė jaustųsi saugi ir užtikrinta dėl ateities.
Kreipiausi į naująją švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Seimo Neįgaliųjų teisių komitetą. Šiuo klausimu daug padeda mūsų Seimo narys Tadas Barauskas. Jau šiandien turime sutarimą su ministre, jog sausio–vasario mėnesį ji atvyks į Rokiškį ir pati aplankys minimą mokyklą, susitiks su bendruomene. Tikiu, kad viskas bus gerai.
– Lapkričio 18 dieną savivaldybė džiugiai paskelbė, kad bus statomos vėjo jėgainės netoli Salų, o lapkričio 26 dieną Jūs kreipėtės į aplinkosaugininkus, kad jų ten nereikia. Kodėl per savaitę pakeitėte požiūrį į tas jėgaines?
– Sakau atvirai, tik gavęs šį klausimą paskaičiau tą lapkričio 18 dienos žinutę. Ir nematau tame jokio džiugesio. Matau tik informaciją, kurią privaloma paskelbti viešai. Tai ir buvo padaryta. Paskelbėme elementarią informaciją be jokių komentarų ir nurodėme, kur gyventojai gali pasiskaityti apie tai daugiau. Po to savivaldybė privalo pateikti savo išvadas dėl šių statybų Aplinkos apsaugos agentūrai. Tą ir padarėme, išsiuntėme savivaldybės išvadas ir nepritarimą dėl šių statybų. Apie tai vėlgi informavome visuomenę.
Taigi, „džiugiai paskelbė“ – tik jūsų interpretacija. O aš nuomones nekeičiau. Bet tai nereiškia, kad jau užkirtome kelią jų statybai. Tik išsakėme nuomonę, jog tai vizualinė tarša paveldo teritorijos kraštovaizdžiui. Ar aplinkosaugininkai į tai atsižvelgs, ar ne, nežinia. Kokius sprendinius pasiūlys statytojai, taip pat neaišku. Matome, jog aplink Vilnių tokių vėjo jėgainių nėra ir statyti negalima, nes darkytų sostinės kraštovaizdį. O kodėl tuomet gali darkyti regiono kraštovaizdį? Ar būtų pigesnė elektra mūsų rajone? Tikrai ne. Ar būtų naujų darbo vietų? Tikrai ne. Bet aš nesu prieš atsinaujinančius elektros šaltinius. Jau šiuo metu planuojame apie 6 milijonų eurų vertės projektą. Pagal jį planuojame įsigyti iki 15 MW saulės elektrinę, iš kurios būtų tiekiama pigesnė elektros energija visoms mūsų įstaigoms, įmonėms ir gatvių apšvietimui.
– Kas šiemet pavyko ir kas nepavyko? Kuo pavykusiu kaip meras džiaugiatės labiausiai ir dėl ko nepavykusio liūdite?
– Pasidžiaugti yra kuo. Štai tik keletas pagrindinių darbų. Užbaigta mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ renovacija. Dabar tai vienas gražiausių ir moderniausių darželių regione.
Po daugelio metų pradėjome remontuoti pėsčiųjų takus mikrorajone. Rajono gyventojai aktyviai naudojosi mūsų parama įsirengiant individualius nuotekų valymo įrenginius. Išmokėta net 79 000 eurų.
Sutvarkyta ilgą laiką buvusi apleista garažų teritorija Pandėlio gatvėje.
Sutvarkytos pavasariais semiamos teritorijos Bajoruose, Sėlynėje, Pandėlyje.
Renovuotas ligoninės Vidaus ligų skyrius. Puikiai veikia naujų specialistų pritraukimo programa. Į ligoninę dirbti atvyko keturi gydytojai, į PASPC – trys. Taip pat sulaukėme jaunų policijos pareigūnų, slaugytojų, ne vienas mokytojas pasinaudojo parama persikvalifikuoti. Labai džiaugiuosi šių įstaigų vadovais, kurie demonstravo tikrą lyderystę.
Džiaugiuosi Rokiškio socialinių paslaugų centro direktore ir visu kolektyvu, kurie sėkmingai įveikė įstaigų sujungimo iššūkius. Džiugu, jog stiprėja nevyriausybinės organizacijos, ypač veikiančios socialinių paslaugų srityje.
Na, o labiausiai liūdna (turbūt daugelis ir atspės) dėl kelių būklės ir, aišku, Bajorų sankryžos. Bet, kaip jau sakiau anksčiau – kovo 13 dieną 8 valandą sankryžoje lauksime darbų pradžios (šypsosi – aut past.)
– Na, ir pabaigai visuomenę ypač dominantis klausimas – kada vestuvės? Nes apie sužadėtuves viešai paskelbėte. Gal šiek tiek pristatytumėte savo išrinktąją?
– Suprantu, kad kartais esame aptarinėjami ir daug kam smalsu. Svarbiausia, jog mes jaučiamės laimingi galėdami būti kartu. Linkiu visiems kantrybės. Viskam savo laikas. Kaip matote viešumoje, nieko neslepiame. Vestuvių data jau numatyta, kvietimai spausdinami, pradėjome šventės planavimą. Dabar galime pasakyti, jog mūsų šventė vyks ateinančiais metais Rokiškyje. Linkiu visiems atrasti, o turintiems – branginti artimą sielai ir širdžiai žmogų. Žmogų, šalia kurio pasijustumėte saugūs, ramūs, gerbiami ir mylimi.
– Ačiū už pokalbį ir atsakymus.
