Ieško lesalo
Salsvas kukurūzų skonis visada patiko šernams ir mangutams, be to, kukurūzų „džiunglėse“ žvėrims būdavo gera slapstytis. Tiesa, kukurūzus nuėmus, jų laukuose šie gyvūnai nesilankydavo, nes maisto būdavo nelikę. Dabar matome kitokį vaizdą…
Esant kukurūzų brendimą užtikrinančioms sąlygoms, į laukus vis dažniau užsuka gervės, paskui jas – žąsys, o vėliau prisijungia gulbės giesmininkės.
Kas vilioja paukščius?
Pats geriausias rudens (o užsilikusioms gulbėms – ir žiemos) lesalas – kukurūzų grūdai, dažnai pabirę ar nukritę su visomis burbuolėmis. Jie nesudygsta, kaip javų grūdai, išlieka sveiki ir kieti. Paukščiai kažkaip suprato, kur būna gausu lesalo, todėl pirmiausiai skrenda į kukurūzų ražienas.
Kliksintys pulkai
Rudens pradžioje ražienose dažnai tenka stebėti karvelius keršulius ir uldukus, kėkštus, varnas ir kranklius. Tačiau gausiausiai būna gervių – prieš kelionę rudeninės jų sankaupos čia renkasi kiekvieną rytą. Paukščius pabaidžius, jie po kiek laiko sugrįžta, vadinasi – vieta labai patraukli. Vėliau, jau gervių pulkams retėjant ar joms išskridus (paprastai tai įvyksta spalio viduryje), ražienose telkiasi iš šiaurės rytų atskridusios žąsys, prie jų prisijungia gulbės giesmininkės – kliksintys jų pulkai čia praleidžia daugiausiai laiko.
Gulbės – iki pavasario
Gulbių kukurūzų laukuose rasite ir dabar, jos savo pamėgtos vietos neapleis iki pavasario. Žinoma, jeigu tą daryti leis žiema.
Matant tokį paukščių pasirinkimą, kyla vienas svarbus klausimas: o gal kukurūzų laukelius galima auginti paukščiams? Ne kūlimui, ne grūdams, bet – jiems. Taip daro kai kas Europoje, Amerikoje, tokie plotai yra ne tik pagalba paukščiams, bet ir atitraukia juos nuo kitų, ūkininkams svarbesnių kultūrų ir taip mažina joms daromą žalą. Taigi, mes galime viską, tereikia galvoti ne tik apie save.
Selemonas PALTANAVIČIUS
Selemono Paltanavičiaus nuotr.
