Galimybė atskirti, kur iš tikro – muzika
„Justina ir Simona Zajančauskaitės pirmiausia yra teisingai, jautriai išauklėtos jaunos moterys. Jų stiprus dėkingumas gimtajam miestui, matyt, kyla iš šilto ryšio su šeima ir gyvenime sutiktais žmonėmis. Klasikinės muzikos festivalį laikau itin dosnia dovana. Ją labai vertina dabar jau minia tapę renginio gerbėjai. Privatus verslas, savivaldybė, parapija, visos kultūros įstaigos noriai padeda ir, tikiu, kad ši nuostata nepasikeis“, – pasibaigus festivaliui sakė Rokiškio savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė. Jos žodžiais, tokių koncertų reikia, nes muzikos aplinkui – daug, bet kokybiško, gyvo atlikimo – vis mažiau. „Šio festivalio klausytojai turi galimybę klausytis aukštos kvalifikacijos profesionalų. To reikia, kad išmoktum atskirti, kur grojama, o kur tiesiog barškinama ar čirpinama. Ypatingai raginčiau, kas dar to nepadarė, ateityje į koncertus vesti vaikus. Jiems reikės gyventi dirbtinio intelekto „kūrybos“ aplinkoje, todėl pats laikas parodyti gyvą muzikos atlikimą, leisti pajusti jaudinantį garsų poveikį žmogaus organizmui“, – svarstė pašnekovė. Jai ne mažiau įdomus patyrimas – stebėti muzikantus. „Festivalio uždaryme sakiau, kad išgyvenau idealaus gyvenimo valandą. Nė kiek neperdedu. Grupė žmonių groja tą patį kūrinį, bet kiekvienas savo partiją. Jie maksimaliai susitelkę, girdi ne tik save, supranta vienas kitą iš žvilgsnio, žaibiškai prisitaiko. O, kad taip susitelkę ir iš vienų natų „grotume“ šeimoje, darbe, bendruomenėje“, – kalbėjo I. Matelienė.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
