Apie šventes ir miestą jo gyventojų akimis

Nueita paprasčiausiu keliu

Yra skeptikų, kuriems atrodo, kad nereikia nei tų miesto švenčių, nei gimtadienių, nes vis tiek nieko gero čia nebūna. O jūs, klebone, ar dalyvaujate miesto šventėse? Ar švęsite Rokiškio 520-ąjį gimtadienį kartu su visais? Gal jau išsirinkote renginius, į kuriuos eisite?

Eimantas Novikas

Rokiškio dekanas, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas

Gimtadieniai gerai, kaipgi be jų. Visos bendros šventės, kaip ir bendrystė, – labai svarbu. Tik nuo mūsų požiūrio priklauso, ar jose dalyvausime ir kaip jas švęsime. Logika čia paprasta – arba mes patys kažką inicijuojame, darome, dalyvaujame, įsijungiame, arba mums tai padaro kiti. Tuomet nepasirinksi – turim tai, ką kažkas pasiūlo. Ar galime tuomet niekinti patys nieko nedarydami ir niekur nedalyvaudami? Kitas klausimas – o ko mums reikia? Nuomonių, požiūrių gali būti skirtingų, o organizatoriai kartais nejaučia tų tendencijų, to pulso, ko reikėtų, kas turėtų būti, ir tai jau bėda. Pradedant organizuoti Rokiškyje kultūros sostinės metus, Kultūros taryboje, kurioje dalyvavau ir aš, buvo keliamas klausimas – ar mes darome ką nors išskirtinio šiems metams, ar visus turimus renginius perrašome kultūros sostinės vardu? Kaip matote, buvo nueita paprasčiausiu keliu.

Rokiškio gimtadienį švęsiu kartu su kitais. Eisiu į šv. Mišias, aplankysiu mugę, pažiūrėsiu miuziklą „Eglė žalčių karalienė“. Manau, bus pakili nuotaika, ir gerą orą praneša, šilta bus, saulėta (juokiasi – aut. past.).

Tėviškė ir asmenybės lopšys

Jonas Trumpa

J. Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistas

Rokiškis man reiškia tėviškę ir asmenybės lopšį. Aš, atvykęs čia po pradinės mokyklos baigimo Vilniuje, čia brendau ir vis dar bręstu kaip asmenybė, vertybiškai. Rokiškis man – tai namai, šeima, draugai, laisvalaikis, darbai. Visur mano gyvenime – Rokiškis. Tai kartu ir galimybių miestas, kuriame galima kurti kiekvienoje srityje. Tai yra labai jauki, šilta vieta, kur visada gera grįžti. Kaip pas močiutę iš miesto. Kurios Rokiškio erdvės, be bažnyčios ir dvaro, man ypatingos? Savotiškai  graži vieta yra nuo įvažiavimo į miestą, nuo viaduko šviečiantis buvęs Rokiškio mašinų gamyklos administracinis pastatas, vadinamasis „grybas“. Manau, kad jis iš toli atrodo įspūdingai. Žinoma, reikėtų aptvarkyti, padailinti. Jis man visuomet simbolizuodavo Rokiškį, nes tai yra pirmas dalykas, į kurį atkreipi dėmesį atvažiavęs į miestą. Jei jame dirbtų žmonės, vakarais atrodytų įspūdingai.

Miestiečiams – švęsti vieningai, miestui – daugiau žalių erdvių

Kęstutis Skvarnavičius

Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio padalinio vadovas

Miesto gimtadienį linkiu švęsti taip, kaip gyvename: santūriai, gražiai, vieningai, o miestui – išlikti, plėstis, didėti. Miškininko diena, švenčiama rugsėjo 3-iąjį šeštadienį, beveik visada sutampa su Rokiškio gimtadienio švente. Viena vertus, mums, miškininkams, tai garbė, kita vertus, – konkurencija. Kai kurie kolegos liks švęsti mieste, o kiti šeštadienį vykstame minėti Miškininko dienos Kėdainiuose. Mano, miškininko, akimis, Rokiškis – žalias miestas, galima parkus dar plėsti, apsodinti naujų erdvių. Medžių niekada nebus per daug. Bet miesto parkas – ne miškas, medžiai parke gali augti tam tikrą laiką, kol sveiki, estetiški. Todėl nereikėtų nuogąstauti, kad miesto erdvėse kertami seni, ligoti medžiai. Vietoj jų užaugs nauji ir miestas atrodys moderniau.

Stebėti, liesti, ilsėtis ir žaisti

Ingrida Kujelė

Rokiškio turizmo ir tradicinių
amatų informacijos ir
koordinavimo centro vadybininkė

Rokiškis sužavi atviromis erdvėmis, kuriose, atrodo, net išsitiesi, net giliau įkvepi. Tiek erdvės, tiek oro (aikštė mieste ir prie dvaro)… Iškvėpus atsiveria akys ir įdėmiau pasižiūri į laiko nugludintą, paskrebentą, „apkramtytą“ architektūrą, kuri supa erdves, kuri čia jau daugiau kaip šimtą metų. Ir už aikštės ribų „pribarstyta prieskonių“ – kiekvienam naujam, senam, sukiužusiam namukui – raštais, ornamentais, piešiniais. Papipirintas, padruskintas, neprėskas Rokiškis ir greta sovietinių monstrų sankaupos „mikro“ – tarp medžių įsisukusios, kai kur net pasislėpusios skulptūros, kurios kviečia stebėti, liesti, ilsėtis ir žaisti.

Įspūdžio – jokio

Vietinės bendrovės „Daivida“, valdančios prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“, generalinis direktorius Justinas Kanopa, paklaustas, ar lankosi miesto šventėse, prisipažino nelabai tą darantis. Ir tikrai ne todėl, kad tokių švenčių nereikėtų.

Justinas Kanopa

Verslininkas

Manau, miesto šventės reikalingos, bet svarbu – kokio lygio ir kaip iškomunikuojamos, kaip reklamuojamos. Apie Rokiškio 520-ąjį gimtadienį ir jo renginius reklamos mieste praktiškai nemačiau – kažkur kažkoks plakatėlis, skelbimukas laikraštyje. O norėtųsi, kad tokiems renginiams viešinti būtų skirta kur kas daugiau dėmesio, kad visur matytum reklamą ir pamatęs pagalvotum – vau, koks renginys. Dabar to nėra, net nežinau, kokie renginiai numatyti. O juk šiais metais Rokiškis turi išskirtinę kultūros sostinės poziciją. Kiek žinau, ir pinigų tam yra gauta, bet įspūdžio – jokio. Mano manymu, geriau mažiau renginių, bet išskirtinių ir aukštos kokybės.

Neigiu kalbas, jog regionai traukiasi

Matas Valiulis

Lenktynininkas

Rokiškis tampa labai stipriu Aukštaitijos lyderiu. Dėl darbo keliauju po visą Lietuvą, tad drąsiai neigiu kalbas, jog regionai traukiasi, mažėja, žmonės išvažiuoja – Rokiškyje atvirkščiai: žmonės čia grįžta, jaunos šeimos čia kuria savo ateitį. Daug mano draugų po studijų Kaune ar Vilniuje sugrįžo į gimtinę ir puikiai gyvena. Viskas, ko reikia, čia yra: kultūros renginių, mokyklų, muzikos ar choreografijos, baseinas ir pan.

Stengiamės dalyvauti miesto gimtadienio renginiuose, juk tuo pat metu yra ir mano vardadienis.

Džiugina tradiciniai renginiai, kurių pavydi kiti Lietuvos miestai. Į teatrų festivalį „Vaidiname žemdirbiams“ atvyksta profesionalūs teatrai, kitus miestus aplenkiantys. Taip pat „Samsonas Rally Rokiškis“, kur susirenka daug labai greitų ekipažų. Mėnesį iki varžybų miestas pradeda gyventi švente. Visi kolegos sportininkai labai laukia šio ralio, o mes jį vadiname namų raliu. Miestas stengiasi, kad šventė būtų patraukli ir sutrauktų rekordinį žiūrovų skaičių.

Neišvažinėt ir turėt laiko svajonėms

Virginijus Stumbrys

Fotografas

Rokiškis – mano miestas, nors gyvenu kaime. Ko palinkėt jo gimtadienio proga? Nepabaigt išnykt, neišvažinėt… Mūsų miestas gražus. Tiek iš dangaus fotografuojant, tiek nuo žemės. Jei reikėtų pasakyt, kokia jo spalva, žinoma, raudona. Omenyje turiu senamiestį. Bažnyčia, aikštė, muziejus… Šiuos objektus dažnai fotografuoju ne tik iš viršaus, bet ir nuo žemės. Tokios aikštės komplekso joks kitas šalies miestas neturi. Matau kičo individualių namų statyboje. Kai fotografuoji iš dangaus, nebesimato mieste vis dar esančių šabakštynų. Neseniai fotografavau pramonės zoną ir mikrorajoną. Ryškėja ir juose spalvų, renovuoti namai puošia, bet spalvų stinga. Taikos gatvėje vienas daugiabutis baltų plytų dėme išsiskiria lyg rakštis. Mano nuotraukas vienas užsienietis pakomentavo: gražu, ežeras atrodo lyg miesto dalį juosianti upė. Jis juk, man atrodo, ir yra užtvenkta Laukupė. Iš dangaus žiūrint, Rokiškis turi labai daug žalumos, nuo žemės to nepamatysi. Ką rajono miesteliuose fotografuoti? Bažnyčias, iškylančias savo bokštais. Įspūdinga Jūžintų bažnyčia…

Auksinės valandos fotografijai – saulėlydžio, per rūką ir lietų. Meninei nuotraukai reikia labai daug laiko, o jo neturiu. Gerai, jei būtų galima nusipirkti. Visiems linkiu turėti laiko planams ir svajonėms. Ir ne tik per Rokiškio gimtadienį?