Senamiesčio teritorija nuodugniau netyrinėta
Visgi istorikai, o konkrečiai Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas muziejinei veiklai Giedrius Kujelis, sako, jog darbai galėtų būti puiki proga atlikti archeologinius šios vietos tyrimus. Pasak jo, aikštė ir miesto centro teritorija archeologų tyrinėta minimaliai. Detalūs tyrimai atlikti tik Šv. Mato bažnyčioje (tyrimams vadovavo archeologė dr. Raimonda Nabažaitė), aplink J. Keliuočio viešąją biblioteką, kai buvo vykdoma jos rekonstrukcija (archeologas Simonas Sprindys), bei paminklo Tyzenhauzams vietoje (archeologė Roma Songailaitė). Rokiškio senamiesčio teritorija nuodugniau netyrinėta. Net 1999 metais vykdant aikštės rekonstrukciją nebuvo atlikti jokie tyrimai, nors tam buvo puiki proga. Lygiai taip nutiko ir Respublikos gatvės rekonstrukcijos metu.
50 cm. riba
Rokiškio senamiestis – kultūros paveldo teritorija, kurioje gyventojai kartais, atlikdami įvairius darbus, ima ir pakasinėja savo sklypuose labai to neviešindami. Pagal įstatymus tokioje teritorijoje kasdamas giliau negu 50 centimetrų turi kviesti archeologus. Tik kas norės trukdytojų ir galimų nemalonumų. O ir archeologų paslaugų kainos gana didelės.
Senoji turgaus aikštė?
Remdamasis akademiko, architektūros istoriko, urbanistikos tyrinėtojo Algimanto Miškinio teiginiais apie Rokiškio senamiesčio radialinį planą, kuris buvo iki suformuojant klasicistinį, pastačius naująją bažnyčią, istorikas G. Kujelis teigia, jog didelė tikimybė, kad aikštelės vietoje XVI–XVIII amžiais galėjo būti senoji Rokiškio turgaus aikštė. Bažnyčios vieta nekito, bet XVI amžiuje pati bažnyčia buvo mažesnė, aplink ją buvo kapinės. Tai patvirtino ir dr. R. Nabažaitės tyrimai, kurių metu aplink bažnyčią rasta daug palaidojimų. Tradiciškai kažkur šalia bažnyčios turėjo būti ir turgaus aikštė. Spėjama, jog senasis kelias į Vilnių ėjo dabartine Laukupės gatve.
Pasak G. Kujelio, tai tik spėjimas, bet patyrinėti vertėtų – tyrimai galėtų padėti surasti senąjį Rokiškį. Bent jau būtų galima patikrinti, ar ten yra senesnis kultūrinis sluoksnis, kuris pačioje aikštėje siekia tik XVIII amžių – senesnių radinių ten nerasta.
Į vakarus nuo bažnyčios
Istorikas sako, kad gali būti ir taip, jog senojo Rokiškio reiktų ieškoti už Laukupės link Pandėlio, nes Tyzenhauzų palikime yra vienas įdomus piešinys su Rokiškio miestelio vaizdu nuo dvaro pusės, kuriame senosios bažnyčios fasadas yra orientuotas ne į rytus, kaip yra dabar, o į vakarus. Klausimas, ar tikrai buvo taip, nes kiti piešiniai to nerodo, bet pasitvirtinus hipotezei senojo Rokiškio liekanų irgi reikėtų ieškoti į vakarus nuo bažnyčios. Ten yra ir Radutės priemiestis, kuris taip pat minimas beveik tuo pat metu kaip pats Rokiškis.
Įpareigoja techninė užduotis
Kaip informavo rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gavėnienė, pagal aikštelės Laukupės g. kapitalinio remonto techninę užduotį statybinių darbų rangovas turės atlikti archeologinius tyrimus. Taigi, netrukus galbūt bus galima sužinoti ką nors įdomaus ir apie senąjį Rokiškį.
Na ką ten atras, šūkių, vinių, pečiaus koklių, gal miestelio žmonių palaikų, skelėtų, žmonių kaulų. Juk turgaus ,,aikštė,, lengviausia slėpti. Tokia pokario, ,,karo laikų,, darbo psichologija .archeologai kasinėdami nustebins, ką atras jei ką įdomaus bus Rokiškio miesto kraštotyros muziejaus eksponatai. Sekmės įdomybių beieškant.