Minint 75-ąsias tremties į Sibirą pradžios metines, rokiškėnų laukia dar neregėtas žodžio ir muzikos vakaras „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Birželio 14 d. tradiciniame minėjime prie paminklo sovietų okupacijos aukoms atminti (Vytauto g. parke) žinoma diktorė, aktorė Dalia Stonytė skaitys kunigo, poeto Ričardo Mikutavičiaus eilėraščius.
– „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ – kas tai?
– Tai – kiek daugiau nei valandą trunkantis poezijos ir muzikos vakaras. Be perstojo. Be plojimų. Tad ateisiančių rokiškėnų iš karto noriu paprašyti išlaukti iki pabaigos. Neploti. Šio vakaro metu aš skaitysiu eiles iš pirmosios 1989 m. gegužę Čikagoje (JAV) išleistos poeto, kunigo Ričardo Mikutavičiaus poezijos knygos „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatė Živilė Karkauskaitė atliks muzikinius intarpus. Koncerto ir garso įrašų autorius – profesorius, kompozitorius Mindaugas Urbaitis. Prie kolektyvo prisijungs profesorius, smuikininkas Petras Kunsa, ankščiau grojęs Vilniaus kvartete, tapęs Liežo (Belgija) konkurso laureatu. Visi muzikantai, pasirodantys mūsų programos metu, – „aukščiausios prabos“. Pamatysite, tai bus nepakartojama.
– Kokį įspūdį Jums pačiai paliko pirmasis pasirodymas scenoje su R. Mikutavičiumi ir koks jausmas scenoje pasirodyti be jo?
– R. Mikutavičius buvo nuostabus žmogus ir puikus scenos partneris: labai jautrus, mokėjo atsidėkoti tiesiog šiltu žvilgsniu. Arba tyliai pakuždėdavo „ačiū“. Aš bijodavau scenos, jaudindavausi, nes radijo studijose juk dirbame uždaryti. Ir kunigas jaudindavosi, bet sugebėdavo nusiraminti ir mane nuraminti.
Visas interviu, parengtas Miglės KATINAUSKIENĖS, šeštadienio “Gimtajame…”
