Pažeidžiami – visi
Kai kurie yra tvirtai įsitikinę, kad informaciją visada supranta teisingai ir jų dezinformuoti nėra įmanoma. Deja, doc. D. Bankauskaitė juos turėtų nuvilti, sakydama, kad dezinformacijai jautrūs esame visi ir visi paveikūs. Vis tik labiausiai paveikiamos mažas pajamas turinčios, nusivylusios, nepratenkintos savo gyvenimo būdu, nepasitikinčios aplinka visuomenės grupės. Pagrindinė problema, dėl kurios žmonės darosi itin neatsparūs dezinformacijai, – socialinė atskirtis.
„Iš savo varpinės“
Pirmiausia kilo klausimas: ar įmanoma perteikti visiškai objektyvią, be individo vertinimo, informaciją? Pasirodo – tai neįmanoma, kadangi tiek informaciją skleidžiantis, tiek priimantis asmuo ją vertina, remdamiesi savo patirtimi, turėdami skirtingas asmenines savybes. Ne paslaptis, kad skirtingi žmonės informaciją gali suprasti netgi priešingai. Tarkime, kitų šalių piliečiai, žiūrėdami į Katedros aikštę Vilniuje atitemptą sušaudytą tanką iš Ukrainos, spėliojo, ką tai galėtų reikšti, ir jiems kilo mintis, kad „gal mums reikia to tanko“, o raudonas gvazdikas – kai kam gyvybės ir atgimimo simbolis, niekaip nesusijęs su slavų tautų suteikta šiai gėlei pergalės reikšme. Taigi, ne visi gali suprasti norimą perduoti žinią, nes ją vertins „iš savo varpinės“.
Ko ieškai, tą randi
Be to, yra svarbu, į ką koncentruojasi klausytojas. Žmonėms aktualūs skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, stebėdami aplinką užfiksuojame toli gražu ne visą informaciją, kuri joje slypi. Tą puikiai pademonstruoja specialus filmukas, kuriame dvi krepšininkų komandos mėtosi kamuoliu. Jeigu stebėsime tik tai, kiek kartų kamuolį perdavė žaidėjai baltais marškinėliais, greičiausiai net neatkreipsime dėmesio, kad vienu momentu į žaidėjų būrį įsimaišo gorila… Vaizdžiai tariant, pastebime tik tai, ko ieškome, į ką koncentruojamės.
Linkę ieškoti „blogio“
Docentė išvardino priežastis, kodėl klystame mąstydami, priimdami informaciją. Baimės instinktas, neigiamų ženklų ieškojimas mums yra prigimtinis. Taip dirba žmogaus smegenys. Tad dažnai automatiškai pradedame ieškoti, kur paslėptas blogis, kur slypi pavojus, kas „geriečiai“, o kas – „blogiečiai“. Svarbu ir surasti kaltus, kažką apkaltinti.
Teisingai priimti informaciją trukdo ir polinkis viską supaprastinti, mąstyti stereotipais. Taip pat yra tokios sąvokos kaip „lemties instinktas“ ir „baimės instinktas“. Jų veikiami priimantys informaciją asmenys (o spaudoje – skaitytojai) linkę „užsikabinti“ už skambių, gąsdinančių antraščių, neigiamų žinių, o grėsmes pervertinti. Dažnai tuo žiniasklaidos priemonės naudojasi, siekdamos pritraukti kuo daugiau skaitytojų.
Pavojingiausia – socialiniuose tinkluose
Vis tik, pasak docentės D. Bankauskaitės, didžiausią grėsmę dėl visuomenės dezinformavimo kelia socialiniai tinklai. Socialinėje medijoje klaidinga žinia sparčiai plinta, ja dalijasi dažnai nenustatyti asmenys, todėl susidaro įspūdis, kad visi aplinkui taip mąsto ir šneka. Realybė gali būti visai kitokia. Pats dalijimosi tokia informacija principas – išnaudoti visuomenei jautrias temas, situacijas, manipuliuojant žmonių baimėmis ir nesaugumo jausmu.
Dezinformacija – ne informacijos klaida
Dezinformacija ir informacijos klaida nėra tas pats. Dezinformacija išsiskiria tuo, kad tai sąmoningas, tikslingas siekis klaidinti ir kelti abejones. Tai nėra netyčinės klaidos, tokios, kaip netikslios nuotraukų antraštės, datos, pavienės klaidos statistiniuose duomenyse, vertimuose. Dezinformacija žalinga visuomenei, nes, vadovaudamiesi ja, žmonės priims klaidingus sprendimus.
Kitas klaidinimo būdas – gandai, kurie taip pat daro žalą. Tai sąmoningas privačios informacijos paskelbimas, siekiant asmeninių ar privačių, o ne viešų tikslų (pvz., keršto pornografija, kas angliškai įvardinta revenge porn). Taipogi tokiu atveju naudojamas sąmoningas tikro turinio aplinkybių, dienos ar laiko pakeitimas. Skirtumas nuo dezinformacijos – gandais siekiama asmeninių tikslų (pvz., atkeršyti, nesąžiningai konkuruoti).
Būkite atidūs
D. Bankauskaitė pataria: „Kritiškai mąstykite ir rinkitės informaciją iš patikimų bei įvairių šaltinių. Nepasikliaukite vien tik socialiniuose tinkluose pasklidusia informacija ar populiarių žiniasklaidos priemonių skelbiama medžiaga, kadangi net ir patikimos institucijos gali suklysti ar skubėti ir padaryti klaidų. Kartais gali nežinoti, arba nepaaiškinti. Būkite atidūs faktams ir nagrinėkite pateiktus argumentus. Stenkitės rasti originalius šaltinius ir patikrinti, kas autorius, kuo remiantis ir kokiame kontekste pristatoma autoriaus nuomonė. Prieš priimdami sprendimą dalintis, patikrinkite.“
Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Valstijų valstybės departamento dotacijos lėšomis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir teiginius.
