– Jūs jau sakėte, kad atsisakysite tarybos nario mandato, liksite toliau vadovauti globos namams. Ar gaila dėl to? Kaip realizuosite savo, kaip politiko, gebėjimus, kas Jums išėjus uždavinės opozicijos klausimus valdžiai?
– Taip, pagal galiojantį įstatymą, kai įstaiga iš ministerijos pavaldumo pereina savivaldybei, jos vadovas nebegali būti savivaldybės tarybos nariu. Todėl ir tenka atsisakyti tarybos mandato. Žinoma, šiek tiek gaila – taryboje galėjau tiesiogiai kelti rūpimus klausimus, būti aktyvus opozicijos narys, atstovauti žmonėms.
Tačiau iš politikos trauktis nežadu – esu Liberalų sąjūdžio narys ir jau rudenį rajono liberalų susirinkime ketinu kelti savo kandidatūrą į skyriaus pirmininko pareigas. Tai leis man ir toliau aktyviai veikti politiniame gyvenime, teikti siūlymus, formuoti poziciją, burti bendraminčius. Tikiu, kad politinis darbas nebūtinai vyksta tik tarybos salėje – jis vyksta ir bendruomenėse, organizacijose, kasdieniame žmonių gyvenime.
– Ar tiesa, kad Vyriausybė, perduodama globos namus savivaldybei, finansiškai įsipareigoja įstaigai tik penkeriems metams, o vėliau visa išlaikymo našta pereis Rokiškiui?
– Taip, tai tiesa. Vyriausybė, perduodama globos namus savivaldybei, finansinį įsipareigojimą numato tik penkeriems metams. Vėliau visos įstaigos išlaikymo, darbuotojų atlyginimų, infrastruktūros priežiūros ir paslaugų užtikrinimo išlaidos pereis Rokiškio rajono savivaldybei. Tai rimta, todėl labai svarbu jau dabar strategiškai planuoti ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti paslaugų kokybę bei tęstinumą ir po šio pereinamojo laikotarpio.
– Rajono vadovai sako, kad rokiškėnams nereiks laukti ilgoje eilėje norint patekti į Skemus. Žodžiu, į saviškius žiūrės lanksčiau. Koks Jūsų požiūris – ar patikima bus regione tokia įstaiga, jei, tarkime, panevėžiečiui durys bus uždarytos, kai atsiras rokiškėnas, jūžintiškis ar obelietis?
– Tokie pasvarstymai apie lankstumą man kelia nerimą. Globos paslaugos yra valstybės garantuojama pagalba tiems, kam jos labiausiai reikia – nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Jeigu atrankos principai taptų pagrįsti ne objektyviais kriterijais, o gyvenamosios vietos adresu, sumažėtų įstaigos skaidrumas, kiltų pagrįstų abejonių dėl paslaugų prieinamumo kitų savivaldybių gyventojams.
Skemų globos namai iki šiol veikė kaip regioninė įstaiga – atvira visiems, kuriems nustatytas poreikis, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena Rokiškyje, ar Panevėžyje, Zarasuose ar Anykščiuose. Ir aš manau, kad tai turi išlikti. Būtina užtikrinti aiškią, sąžiningą ir vienodą paslaugų prieigą visiems – tai yra ne tik pasitikėjimo, bet ir pagarbos žmogaus orumui klausimas.
– Žadama, kad nesikeis atlyginimai ir sąlygos darbuotojams. Ar tai tik pažadai, kurie visuomet sakomi prieš pertvarkas, ar tikrai niekas nesikeis? Ar niekas nežino?
– Gyvenimas visada įneša savas korektūras. Lietuvoje bendras atlyginimų lygis kils, ir proporcingai turės augti ir Skemų socialinės globos namų darbuotojų atlyginimai. Svarbu akcentuoti, kad už atlyginimų užtikrinimą bus atsakinga įstaigos savininkė – savivaldybė.
Nors prieš pertvarkas dažnai girdime pažadus, esu įsitikinęs, kad atsakomybė, kurią perims Rokiškis, reiškia ir aiškų įsipareigojimą užtikrinti finansavimą darbuotojų atlyginimams bei darbo sąlygoms. Tačiau, kaip ir visur, realybė gali reikalauti lankstumo ir nuolatinio dialogo su darbuotojais.
– Apskritai, kokia yra tokios pertvarkos, kuri numatyta nuo kitų metų, prasmė? Yra nuomonių, kad valdininkai ministerijose nenori niekuo rūpintis, todėl viską „numeta“ savivaldybėms. Ar sutinkate?
– Pertvarkos idėja kilo dar 2017 metais. Ji yra platesnio socialinės globos sistemos tobulinimo proceso dalis. Šiuo metu Skemų socialinės globos namai yra tik antra įstaiga Lietuvoje, perėjusi į savivaldybės pavaldumą.
Kiek man žinoma, ateityje planuojama, kad socialinės globos įstaigos, kurių neperims vietinės savivaldybės, pereis į naujai kuriamos regioninės plėtros ministerijos pavaldumą.
– Tai kokios gi tos eilės? Ar sudėtinga patekti į Skemų globos namus?
– Ilgalaikei socialinei globai gauti šiuo metu laukiančiųjų eilėje yra 12 asmenų. Trumpalaikei globai turime 2 laisvas vietas.
– Kiek metų vadovaujate šiai įstaigai ir kokią įtaką Jums, kaip žmogui, padarė nuolatinis bendravimas ir rūpestis su socialiai pažeidžiamais žmonėmis? Kokių pamokų čia išmokote?
– Šiai socialinės globos įstaigai vadovauju jau 35 metus. Tai – ne tik ilgas profesinis kelias, bet ir didžiulė gyvenimo mokykla. Dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, neišvengiamai keičiasi ir požiūris į pasaulį, vertybes, žmogų. Tai darbas, kuris moko ir žmogiškumo – atjautos, kantrybės, pagarbos kiekvienam, net jei jis nekalba, nesupranta ar elgiasi kitaip. Per šiuos metus išmokau, kad tikra lyderystė – tai ne valdymas, o tarnystė: buvimas šalia, girdėjimas, reagavimas į realius žmonių poreikius. Išmokau vertinti mažus dalykus: šypseną, žvilgsnį, žodį. Suvoki, kad visuomenės požiūris gali būti lėtas keistis, bet tavo pareiga – rodyti pavyzdį, kad kiekvienas žmogus yra vertas gyvenimo bendruomenėje, pagarbos ir galimybių augti.
Didžiausia pamoka, kurią išmokau – žmogaus vertė nepriklauso nuo jo gebėjimų. Ir kai tai supranti – keičiasi viskas: ir kaip vadovauji, ir kaip gyveni.
– Kadangi pereinama į visai naują etapą, tai derėtų priminti ir globos namų istoriją – nuo ko ir kada prasidėjo Skemų globos namai?
– 1936 metų birželio mėnesį pradėjo veikti globos namai. Iš pradžių įstaiga vadinosi vargšų prieglauda („ubagų“ prieglauda). Po karo pervadinta į psichochronikų globos namus. Apie 1980 metus – psichoneurologinis pensionatas. 1990 metais – pavadinimas pakeistas į Skemų pensionatą.
Pastaraisiais metais – Skemų socialinės globos namai.
Iš pradžių globos namai buvo skirti remti labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis, vėliau – specializuota įstaiga žmonėms su psichikos ir neurologinėmis ligomis. Šiandien – moderni socialinės globos įstaiga, teikianti įvairias paslaugas asmenims su psichosocialine ir intelekto negalia.
– Koks etapas Jums vadovaujant buvo sudėtingiausias?
– Vienas sudėtingesnių buvo pereinamasis laikotarpis į priklausomybės nuo institucijų mažinimo modelį. Tai buvo ne tik organizaciniai ir infrastruktūriniai pokyčiai, turėjo keistis ir mentalitetas – tiek įstaigos darbuotojų, tiek pačių gyventojų ir visuomenės. Reikėjo ne tik pertvarkyti paslaugų teikimo būdus, bet ir įdiegti naujas vertybes – savarankiškumą, bendruomeniškumą, integraciją.
Taip pat didelis iššūkis buvo užtikrinti pakankamą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius šiam sudėtingam pokyčiui įgyvendinti. Dirbome daug, kad sukurtume saugią, draugišką aplinką čia gyvenantiems ir padėtume jiems įgyti naujų gebėjimų bei galimybių.
Nepaisant sunkumų, šis laikotarpis tapo dideliu postūmiu. Šiandien matome, kaip keičiasi mūsų gyventojų gyvenimo kokybė, o tai suteikia daug pasitenkinimo ir įkvėpimo.
Ir, žinoma, visada sunkiausios būna pirmosios darbo dienos – pamatyti vienoje vietoje tiek daug žmonių su negalia jaunam žmogui buvo didelis iššūkis. Suvokiau, kokie dideli yra poreikiai ir atsakomybė.
Norint pagerinti šių žmonių gyvenimo sąlygas reikėjo rasti lėšų naujoms statyboms, infrastruktūrai. O tai buvo ypač sudėtinga tuo metu, kai griuvo sena sistema ir formavosi nauja. Finansavimo paieškos ir tuo pačiu veiklos pokyčiai reikalavo daug pastangų, kūrybiškumo ir ištvermės.
– Ką prisimenate su šypsena?
– Pradėdamas naujų statybų planavimą buvau pakviestas į savivaldybę pokalbio su kolūkių pirmininkais. Jie tuo metu buvo vieninteliai rajone esančios statybinės organizacijos akcininkai. Pirmininkų požiūris į mūsų globos namų statybas buvo labai skeptiškas – sakė, kad rajonui tokių namų nereikia, ir mane net išprašė iš posėdžio.
Tačiau netikėtai gavau paramą iš paties statybinės organizacijos vadovo, kuris tarė: „Nekreipk į juos dėmesio, statysim.“ Po metų griuvo kolūkiai, o aš likau vienintelis Rokiškio rajono statybinės organizacijos užsakovas. Ši situacija sukelia man šypseną, nes tai buvo ir puikus pavyzdys, kaip kantrybė ir ryžtas padeda įgyvendinti svarbius darbus.
– Vienas iš unikaliausių dalykų – per keliolika metų Skemų socialinės globos namuose sukurtas meno parkas, tapybos darbai kiekvienoje erdvėje. Kam kilo tokia idėja ir kas padėjo tuos gerus norus paverst realybe?
– Prieš 26 metus pasikviečiau kraštietį dailininką Arvydą Bagdoną surengti jo darbų parodą globos namuose. Paroda sulaukė daug dėmesio ir paliko stiprų įspūdį ne tik darbuotojams, bet ir gyventojams. Būtent tuo metu ir kilo idėja – o kodėl gi nepaversti globos namų meno erdve, organizuoti meno plenerus, kurių darbai liktų čia – papuoštų patalpas, koridorius, kiemus. Per keliolika metų tai išaugo į savotišką meno parką – šiandien kiekviena erdvė alsuoja spalvomis, kūryba ir gyvybe. Prie šios vizijos įgyvendinimo prisidėjo daugybė menininkų ir geros valios žmonių, kurie tikėjo, kad estetika ir grožis gali gydyti, džiuginti ir keisti aplinką.
– Kokie globojami žmonės yra sudėtingiausi?
– Visi unikalūs, kiekvienas turi savo poreikių, galimybių. Negalėčiau vienareikšmiškai įvardyti, kurie yra sudėtingiausi, nes su visais reikia dirbti atidžiai, individualiai pritaikant pagalbą ir palaikymą.
Žinoma, yra asmenų, kuriems reikia didesnės priežiūros, sudėtingesnės medicininės pagalbos ar specifinių paslaugų. Tačiau svarbiausia – suprasti kiekvieno žmogaus unikalumą ir atliepti jo poreikius, kad galėtume užtikrinti jam orų, pilnavertį gyvenimą.
– Atlyginimų klausimas visada aktualus – kiek žmonės uždirba Jūsų įstaigoje?
– Atlyginimai Skemų socialinės globos namuose yra vieši ir skelbiami mūsų įstaigos tinklalapyje. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad didžiosios dalies darbuotojų atlyginimai yra didesni nei šiuo metu Lietuvoje nustatytas vidutinis darbo užmokestis.
