Turėjo tai, ko reikia
„Manau, tai buvo tėvų įtaka. Buvo ir asmeninių susidūrimų su sunkiomis ligomis. Tai lėmė norą tiems pažįstamiems ir sergantiems žmonėms pagelbėti. Mokykloje sekėsi matematika, biologija, chemija – tai, ko reikia studijoms. Įstojau iš pirmo karto“, – pasakojo gydytojas.
Perdegimą lemia daug faktorių
Ar palietė jį dažnam medicinos studentui bei gydytojui būdingas perdegimas? Pasak J. Grušausko, nemažai gydytojų savo aplinkoje su tuo susiduria. Pirmiausia tai įvyksta dėl to, kad sudėtingas bendravimas su pacientais – jauti jų negatyvias emocijas, matai sunkius sveikatos sutrikimus. Ne visi sugeba atsiriboti nuo kito žmogaus emocijų. Ypač sunkiai emociškai paveikia nepagydomai sergantys, mirštantys ligoniai. Be to, gydytojas paatviravo ir apie tai, kad tiek mokslai Sveikatos mokslų universitete, tiek rezidentūros studijos Vilniaus universitete buvo intensyvūs, reikalaujantys daug į tai investuoti tiek emociškai, tiek fiziškai. Kai kurie kolegos tos įtampos neištvėrė ir metė studijas. Perėjus prie klinikinės praktikos, buvo galima pastebėti, kad nemažai daktarų yra pervargę, o tai dažniausiai pasireiškia blogesne komunikacija bei emocijomis tiek tarp kolegų, tiek tarp pacientų.
Giminėje medikų nebuvo
Tarp Justo giminių medikų nėra. Pasak gydytojo, tėvai tik skatino, kad sūnus įgytų gerą specialybę. Be to, ir pats, tada dar jaunuolis, būsimasis gydytojas, jautė, kad būtent medicinoje gali save realizuoti. Na, o kodėl pasirinko būti vidaus ligų gydytoju? Justas sako, kad tai gana daug aprėpianti specialybė ir yra galimybė matyti organizmo visumą.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
