Gyvenimas pagal tetas ir pokemonus

Sausio 13-oji, penktadienis, mėnulio pilnatis. Astrologai tokį sutapimą vadina nelaimę lemiančiu velnio tuzinu. Ši data mūsų valstybei kitaip ypatinga – Lietuvos laisvę 1991 m. apgynė tūkstančiai žmonių, tarp jų šimtai rokiškėnų, važiavusių į valstybės širdį Vilnių. Šiandien jie sako – ne už tokią Lietuvą, kurioje skurdas, socialinė nelygybė, vergvaldystė  ir valdžios pasityčiojimas per 26 nepriklausomybės metus veši kaip invaziniai Sosnovskio barščiai, kovojo ir aukojosi.

Ar atsivers akys tų, pripuolusiųjų prie valdžios, besigėrinčiųjų tautos suteikta dievybės aureole? Yra požymių, jog ne… Vištakumas, nuo seno žinoma, – nepagydoma liga, jeigu ji įsisenėjusi. Reikia pavyzdžių? Prašom… Praėjusį ketvirtadienį vyko Seimo neeilinės sesijos plenarinis posėdis, jame turėjo būti svarstomi įstatymų projektai dėl bet kokio smurto prieš vaikus ir pagalbinio apvaisinimo, ypač jautrus nevaisingoms šeimoms. Nepavyko. Jie išbraukti iš darbotvarkės. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, paaiškėjo, atostogauja… Atostogauja ir daug kitų seimūnų, nors oficialių atostogų jie neturi. Ir kas jiems tas Konstitucinio Teismo verdiktas, įpareigojantis nustatyti Seimo narių atostogų tvarką? Juk nieko nėra viršesnio už patį Seimą, nes jis Konstituciją gali pakeisti. Ir bandys. Ketvirtadienį po pateikimo pritarta – bandys sumažinti Seimo narių nuo 141 iki 101, ir dar bandys pusmečiu sutrumpinti Seimo kadenciją.

„Valstiečiai“ „piarinasi“. Taip sako ne tik opozicija, bet ir valdančiųjų  partneriai mažieji broliai socdemai, kurių dėl Konstitucijos pakeitimo nebuvo nei klausta, nei atsiklausta. Jie „špilkuoja“, kad  visagale valdžia užsižaidę „valstiečiai“ neįvertino aritmetikos: balsuojant už Konstitucijos pakeitimą jie, net susiklijavę su lenkų atstovais Seime, neturės reikalingos balsų aritmetikos – 94 palaikančiųjų. Įsižeidę socdemai sako, jog mygtukų „pagal Karbauskį“ nebespaudys.

Seime vykstantys žaidimai mažą žmogų mažiausiai jaudina. Jam per daug metų į galvą įkalta, kad prieš rinkimus duoti pažadai – muilo burbulas. Pagal Bažnyčią, didžiausias nusidėjimas – netekti vilties ir tikėjimo. Tad tokia nuodėmė mums negresia – esame nuolankumu garsėjanti tauta, vis dar tikinti stebuklais ir gelbėtojais. Ir kaipgi kitaip? Juk jie („valstiečiai“) žadėjo, kad tikrai nebus naktinių mokesčių reformų. Bet jos vyksta. Žadėjo, kad naujas BK bus toks griežtas, kad tikrai sutramdys „kelių gaidelius“: viršijus 1,5 prom., bauda ir teisių praradimu nebeatsipirksi. Bet pirmojo „gaidelio“, pripūtusio daugiau  nei pusantros promilės, ir pasatu po Naujųjų sutiktuvių taranavusio stulpą, pavyzdys – geriausia metų „dovanėlė“: nei žadėtos baudžiamosios atsakomybės, nei baudos, nei mašinos konfiskavimo…

Rokiškėnai sako, įstatymų leidėjai – tikri besmegeniai. Tereikia susirasti visiems po gerą tetą, kuri už „gaidelį“ teisme laiduos, ir liksi be nuodėmės. Taigi pats laikas prisiminti, kas kiek tetų turime…

„Cirkas, ne kitaip.“ Taip teismo sprendimą vertina girtus vairuotojus akcijomis ir reidais per naktis gaudantys mūsų policininkai.

Visuotinis nusivylimas valstybe ir ją valdančiaisiais – kaip ant delno. Nebereikia nė tragiškai augančių emigracijos mastų, pakanka paskaityti šią savaitę paviešintus tautiečių internetinės paieškos „Google“ sistemoje rezultatus, suskaičiavusius, kuo pernai lietuviai labiausia domėjosi. Paieškų lyderiai – UEFA čempionatas, prekybos tinklas „Lidl“, virtualus žaidimas „Pokemon go“. Net „Eurovizija“ tautiečiams buvo svarbesnė nei pernai vykę Seimo rinkimai. Į dažniausių paieškų dešimtuką pateko konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, o štai Ramūno Karbauskio ar politikų reitinguose ne vieną mėnesį karaliaujančio Sauliaus Skverelio, tapusio premjeru, lyderių pozicijose – nė su žiburiu… Tautiečiui daug įdomiau buvo, kas gi tas iš policininkų  automobilio pasprukęs Igoris Molotkovas su pareigūnų kalašnikovu, arba – naujausio modelio telefonas, arba kas yra ISI, „Uber“, „Brexit“, dar – šauktinių sąrašai.

Kai valdžios, stambių ar baigiančių nusigyventi verslovių vadovų akys temato šlamantį eurą, nėra ko stebėtis, kad valstybės ar rajono ilgalaikės strategijos, bendrasis vidaus produktas, biudžeto skirstymas eiliniam – toli kaip iki Marso.

Iš pašalpai prilygstančio atlyginimo gyvenantis ir darbdavio žeminamas žmogus gręžiasi į Šekspyrą ir svarsto amžinąjį klausimą: „Būti ar nebūti?“ Tiksliau – likti ar – emigruoti? Sausio 13-ąją į Nepriklausomybės aikštę, į šventę prie Nepriklausomybės paminklo ėjusios pensininkės rokiškietės guodėsi, jog meilę tėvynei, patriotizmą, ypač iš jaunų žmonių, bandoma „išmušti“ daugybę metų.

Kai turi valdžią, turi ir galią, o smegenų – nebūtinai. Todėl žmogui, pavargusiam nuo žeminimo, patyčių pokemonai kur kas svarbiau nei pačių išrinkta valdžia, jos palaimintos tvarkos ar  įstatymai.

Taigi pirmyn! Gaudyti pokemonų ir ieškoti tetų…