Šįkart Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, proga jaunimas kviečia kartu leistis į žygį, kurio metu bus aplankytas ir sutvarkytas Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo J. Tūbelio paminklas. Pernai šia proga RJOS „Apvalus stalas“ pirmą kartą organizavo tokio formato minėjimą – žygį, o šiais metais jų vyks ne vienas ir ne du. Tai ne tik pavyzdingas ir įdomus valstybinės šventės minėjimo būdas, bet ir prasmingas bei naudingas laisvalaikis, kuris yra prieinamas kiekvienam.
Daugiau apie Kovo 11-osios žygį:
https://facebook.com/events/s/zygis-kovo-11ajai-pamineti/6964329033694902/
Dažnai jaunimo pasigendama valstybinių švenčių minėjimuose, o didelę dalį auditorijos sudaro vyresni žmonės. Ar tam įtakos turi jaunam žmogui nepatrauklus formatas, ar paprasčiausiai žinių ir supratimo trūkumas?
Apie tai kalbėsime su RJOS „Apvalus stalas“ savanoriais.
– Ką jaunimui reiškia valstybinės šventės?
Viltė: – Jaunimui valstybinės šventės – tik minėjimai. Daugelis net neskiria Vasario 16-osios nuo Kovo 11-osios. Paklausus savo bendraamžių jie net negalėtų pasakyti svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių pavadinimų.
– Kokia yra priežastis, kad jaunimas mažai domisi Lietuvos istorija ir praeitimi?
Viltė: – Manau, kad problema yra ta, jog mokymosi programoje nėra skiriama pakankamai dėmesio tikrajam pilietiškumui ir meilės tėvynei ugdymui. Be to, jaunų žmonių nesistengiama sudominti. Pasakojant apie istoriją naudojami labai „protingi“ žodžiai, nors viskas galėtų būti pasakoma kur kas aiškiau ir paprasčiau. Norint, kad jaunimas domėtųsi reikia stengtis juos nuoširdžiai sudominti ir keisti nuobodžius pristatymus. Organizuojame žygį Kovo 11-ajai paminėti ir dalyvių registruojasi daugiau vyresnio amžiaus nei jaunimo. Tai parodo jaunimo nepakankamą įsitraukimą į visuomeninę veiklą bei jų požiūrį į valstybinių švenčių svarbą. Juk mylėti savo tėvynę nėra kažkoks sunkus darbas ar gėda. Vietoj laiko „scrolinimui“ internete galima būtų paklausyti savo senelių ar prosenelių, kurie yra tiesiogiai susidūrę su valstybei sunkiu, istoriniu laikotarpiu. Mylėti savo tėvynę ir žinoti savo šalies istoriją galima pradėti mažais žingsneliais jau nuo šios akimirkos.
– Kaip jaunimas švenčia valstybines šventes?
Pija: – Jauni žmonės net nesistengia švęsti valstybinių švenčių, nevertina, nesupranta ir net nežino jų reikšmės. Dauguma nesidomi savo krašto istorija ir svarbiomis asmenybėmis.
– Kas jaunimą paskatintų labiau domėtis savo šalies istorija?
Pija: – Manau, kad labiausiai jaunimą skatinti domėtis istorija ir šventėmis turi tėvai. Jie turėtų nuo pat mažumės vaikus sudominti savo krašto istorija, kad užaugę ateityje galėtų suprasti valstybinių švenčių svarbą ir būti pilietiški. Remiantis „Vikipedijos“ statistika, ištremtų lietuvių skaičius yra ne mažesnis negu 132 tūkst. asmenų, jų gretose galėjo būti net mūsų seneliai ar proseneliai. Taigi reikėtų pasidomėti ne tik savu kraštu, bet ir savo gimine. Įprastai paaugliai Lietuvos istoriją laiko neįdomia ir banalia, tačiau informaciją pateikiant įtraukiančiai ir originaliai jaunimą tikrai galima būtų sudominti, o tai padėtų praplėsti jų pilietišką savimonę. Mokyklų programose turėtų būti daugiau plėtojama pilietiškumo svarba, kuri galėtų paskatinti jaunimą savu noru būti pilietišką, o ne už kažkokį atlygį, pavyzdžiui: mokyklose rašomus pažymius, pagyrimus ar socialines valandas. Kiekvienais metais vyksta Lietuvos švenčių minėjimai, kuriuose dalyvauti turėtų kiekvienas šalies pilietis. Todėl organizuojame neįprastus renginius, tokius kaip žygiai ir protmūšiai, kad pastūmėtumėme jaunimą puoselėti savo tautos istoriją. Dalyvaujant renginiuose yra puiki proga ne tik pasitikrinti žinias, išbandyti save, bet ir neįprastai paminėti valstybines šventes.
– Kaip pateikti Lietuvos istoriją patraukliau jaunimui?
Egidija: – Šiais laikais jaunimas nesidomi savo šalies istorija. Jiems tai yra nuobodu ir neįdomu, nes didžiąją istorijos ugdymo plano dalį sudaro pasaulio istorija, o ne Lietuvos. Lietuvos istorijai yra skiriama labai mažai laiko ir dėmesio, o kartais net ir praleidžiamos temos, susijusios su jos istorija. Dėl to neretai yra pamirštama apie savo gimtosios šalies istorijos svarbą. Manau, kad šią problemą būtų galima išspręsti kalbant daugiau apie Lietuvos istoriją ir jos svarbą, taip pat rengiant įvairias neįprastas veiklas Lietuvai svarbioms dienoms paminėti.
– Kaip ugdyti pilietiškumą, kad jis būtų įdomus jums – jaunimui?
Egidija: – Manau, kad pilietiškumą reikėtų ugdyti ne vien tik teoriškai, bet ir praktiškai. Dauguma mokinių supranta pilietiškumo svarbą ir naudą, bet negauna progos prie to „prisiliesti“ praktiškai. Dėl to pilietiškumo tema pasidaro nuobodi ir nesvarbi. Manau, kad mokinius reikėtų praktiškai supažindinti su pilietiškumu ir istorija, taip jiems parodant pilietiškumo naudą bei svarbą visuomenėje.
Lietuvos istorija bei šventės turėtų būti artimos visiems lietuviams, nes tai yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Norint įtraukti jaunimą, manau, istoriją reikia pateikti netradiciškai ir įdomiai. Pavyzdžiui, RJOS „Apvalus stalas“ organizavo protmūšį, skirtą Vasario 16-ajai paminėti. Dalyviai išėjo praturtinę savo žinių bagažą, kartu paminėję šią svarbią datą. Norint pritraukti jaunimą reikia kūrybiškumo ir naujovių, nes istorija kartais gali pasirodyti nuobodoka.
