Kalėdinė Litos istorija
Vos susiruošus perkraustyti elegantiškuosius paukščius žiemai iš tvenkinio į Dapkų ūkio tvartelį, su šiuo pasauliu atsisveikino jos gyvenimo draugas Atilas. Medikai ištyrę nustatė, jog mirties priežastis buvo netinkama mityba – greičiausiai nuo lankytojų gausiai gulbėms mėtytų „skanumynų“ Atilui sutriko kepenų veikla, išsivystė žarnų uždegimas ir gražuolis žiemos nesulaukė.
Vienišos Litos Dapkų tvartelyje jau laukė dar nuo pernykštės žiemos pažįstamas gaidys. Šis taip pat netikėtai prieš žiemą liko vienišas, mat baigiantis rudeniui jo gyvenimo drauges vištas sudorojo netikėtai į kiemą įsmukusi lapė.
Tad ir gyvena tvartelyje du našliai – gaidys ir gulbė. Pasak ūkio savininkės Birutės Dapkienės, draugiškai gyvena. Gaidys sugyventinę rytais žadina giedojimu, ši, kad ir ne visai patenkinta, paburbėdama, paklūsta gaidžio dienotvarkei. Užtat abu per žiemą maitinsis sveikai – Birutės atnešamais šviežiu vandeniu, grūdais, šiaudais.
Apie ką šnekėjosi Kūčių naktį Lita ir bevardis gaidys, kuriam šeimininkė socialiniuose tinkluose siūlo išrinkti vardą, liko tarp jų – niekas to nematė ir negirdėjo. Tikėkimės, jog jie laimingai ir šiltai sulauks neišvengiamai ateisiančio pavasario, jokios lapės ar šeškai nedrums ramybės.
Na, o pavasarį prasidės kitas gyvenimas. Gaidys greičiausiai sulauks naujos šeimos. Birutė juokiasi: labiausiai dėl gaidžio vienišumo išgyvena jos vyras. O ar grįš į dvaro tvenkinį Lita, dar neaišku – nelabai ten jai saugu, o ir muziejininkai ne visada gali ja tinkamai pasirūpinti.
