Kriaunas simbolizuojantys peiliai skaldo bendruomenę

Herbo mėlyname skyde vaizduojami trys kriauniniai sidabriniai peiliai auksinėmis rankenomis, puoštomis brūkšniuotų trikampių ornamentu. Vieniems peiliai simbolizuoja krašto žmonių kovą už laisvę, kiti klausia – argi lietuviai į mūšį ėjo su peiliais? Šie simboliai sukėlė tarybos nario pasipiktinimą, esą peiliai liudija agresiją, kurios šiuo metu ir taip pakanka. Jis klausia, kodėl nebuvo konkurso dėl Kriaunų herbo ir kas vadovauja seniūnijai?

Ar Vytis irgi simbolizuoja agresiją?

Eugenijus Driskius

Kriaunų kaimo bendruomenės pirmininkas

Kriaunų miestelio žmonės nori turėti savo herbą. Anksčiau irgi būta bandymų kurti herbą, tačiau rezultato dėl kokių nors priežasčių vis nepavykdavo pasiekti. 2019 m. liepos 6 d. Kriaunų kaimo bendruomenėje buvo atgaivinta herbo idėja, apsispręsta ieškoti idėjos pačiam herbui ir šis prašymas išplatintas bendruomenės bei miestelio žmonėms. Per gerą pusmetį, iki 2020 m. vasarį vykusio visuotinio Kriaunų kaimo bendruomenės susirinkimo, o ir jo metu, bendruomenėje buvo aptarti keli siūlymai, tačiau kai kurie variantai neatlaikė kritikos, kai kurie buvo tiesiog negyvybingi. Bendruomenės nariams kilo idėja herbe vaizduoti kriauninius peilius mėlyname fone. Ties šia mintimi ir buvo apsistota, o grupė tinkamos kompetencijos žmonių – dailininkas, istorikas-heraldikos specialistas, senųjų peilių rekonstrukcijos meistras (konsultantas) – pradėjo aktyviai dirbti su Lietuvos heraldikos komisija.

Nieko blogo

Simonas Lasys

Kriaunų seniūnas

Herbe nematau blogo. Jis išskirtinis, patvirtintas Heraldikos komisijos. Pristačiau komitete (rajono savivaldybėje, ruošiantis tarybos posėdžiui – aut. past.) – išgyrė, pasisakė „už“.

Tokiai heraldikai negaliu pritarti. Yra daugybė kitų variantų

Robertas Baltrūnas

Rajono tarybos narys, gimęs ir užaugęs Kriaunose, nepritariantis herbo simbolikai

Šalia Kriaunų teka upė Kriauna. Įdomus istorinis faktas, kad net trys gyvenvietės pavadintos tos upės garbei. Tai Kriaunos, Pakriauniai ir dar vieni Pakriauniai Obelių parapijoje. Galimai istoriškai labai svarbi buvo Kriaunos upė, kad nuo jos galimai kilo tiek pavadinimų. Herbo projekte dabar upės nematome. Mano manymu, upė yra neatsiejama dalis.

Peilių variantas. Niekur aš jo nematau. Kas jį sugalvojo? Kokių serialų prisižiūrėjo, bet turbūt ne apie Lietuvą. Ar lietuviai į mūšį ėjo su peiliais? Kažkaip neteko skaityti… Vaikystės prisiminimuose skamba žodžiai: „…kalavijus aštrius. Ir juodbėrį žirgą balnoja…“ O kur tie peiliai? Aš nerandu jokios sąsajos tarp jų ir Kriaunų. Manau, kaip ir aš, dauguma Kriaunų seniūnijos žmonių turi kitą variantą, bet liko neišgirsti, nes negirdėjau, kad Kriaunų seniūnija būtų skelbusi konkursą dėl herbo-vėliavos. Tiesiog keistas politinis sprendimas: „herbas turi būti toks“, nes to galimai nori viena iš Kriaunų bendruomenių. O dar labiau keistai nuskambėjo vienos tarybos narės replika, „apie kokį čia apeliavimą galima šnekėti, jeigu nusprendė bendruomenė“.

Idėjos pagrindimas

Herbo aprašymas paskelbtas Kriaunų kaimo bendruomenės tinklalapyje: „Pasirinktas simbolis – peiliai su kriauninėmis rankenomis. Tokie peiliai nuo seno buvo plačiai naudojami baltų genčių (įskaitant ir sėlių gentį, kurių buvusiose žemėse yra Kriaunos), taip pat viduramžiais bei naujaisiais amžiais, senkapiuose aptinkami vyrų, moterų ir net vaikų kapuose. Peilis yra universalus daiktas, darbo įrankis ir ginklas, tinkamas kovai, kasdieniams darbams, duonos raikymui prie šeimos stalo. Kriaunų apylinkėse gausu sėlių gentį menančių piliakalnių, vyko nuožmios 1863–1864 m. sukilėlių kovos su Rusijos imperijos kariuomene, 1919 m. Nepriklausomybės kovos su bolševikais, aktyviai veikė pokario Laisvės kovų dalyviai – Lietuvos partizanai.“

Taigi herbe peiliai simbolizuotų šio krašto žmonių ilgaamžę kovą už laisvę (trys peiliai – trys svarbiausi kovų etapai) ir darbštumą. Peilių geležtės paplatintos – tai nuoroda į baltų genčių šiaurės Lietuvos teritorijoje naudotus plačiuosius kovos peilius (kertpeilius), labiau būdingus žiemgaliams, bet naudotus ir sėlių. O kriauninės peilių rankenos atspindėtų miestelio pavadinimą. Mėlynas skydas laikytinas prioritetiniu, mat iš archeologinių tyrimų yra žinoma, kad mėlyna spalva buvo būdinga sėlių genties žmonių išeiginiams drabužiams. Be to, ji simbolizuotų Sartų bei kitus netoli Kriaunų esančius ežerus, dėl žvejybos, rekreacijos, gamtovaizdžio labai svarbius Kriaunų krašto žmonėms. Taip herbą apibūdina doc. dr. Manvydas Vitkūnas, beje,  2013 m. atlikęs žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Salų dvaro sodyboje.

Herbą, vėliavą ir antspaudą kūrė iš Kamajų kilęs dailininkas Jokūbas Zovė, jis taip pat yra Rokiškio 500 metų jubiliejaus ženklo, Kamajų herbo ir vėliavos autorius.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“