Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Penktadienį rajono meras Ramūnas Godeliauskas, remdamasis Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro tą pačią dieną priimtu nutarimu, potvarkiu paskelbė rajono savivaldybės teritorijoje ekstremaliąją situaciją dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas.
Apie būtinybę skelbti ekstremaliąją situaciją buvo šnekama jau nuo praėjusios savaitės pradžios. Ir ne tik Rokiškio rajone. Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę taip pat paskelbė, jog pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklės leis ūkininkams kreiptis dėl draudimo įmokų kompensavimo ir ilgo lietingo laikotarpio atveju.
Kreipėsi patys ūkininkai
Pirmieji į savivaldybę dėl prastos žemės ūkio būklės užsitęsus liūtims kreipėsi patys ūkininkai – Rokiškio ūkininkų sąjunga. Jos pirmininkas Mindaugas Petkevičius sakė, jog ūkininkai dar nėra iki galo suskaičiavę dėl lietų patirtų nuostolių ir tai galės padaryti tik rudenį, bet jau dabar plika akimi matyti, jog nuostoliai bus nemaži. Ir ne tik augalininkyste užsiimantiems.
Šiuo metu, pasak M. Petkevičiaus, netgi būtų sunku nustatyti nuostolių dydį, nes kiekvieną dieną situacija vis dar blogėja: javai dygsta varpose, daug kur išgulę, ūkininkai negali nusipjauti pašarui žolės, kuri esant šiltiems ir drėgniems orams auga itin sparčiai ir daug kur tiesiog peraugo, o tai gali nulemti kokybiško pieno primilžių mažėjimą. Net ir nušienautos žolės ritiniuose daugelyje vietų neįmanoma išvežti iš laukų, o laukuose ritinius praplėšo paukščiai ir šienas pūva. Kai kur paplovus lauko keliukus, ūkininkai negali privažiuoti iki ganyklų, kuriose ganosi gyvuliai, pieno ūkiai daugelyje vietų turi traktoriais tempti į laukus melžimo įrangą.
Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas pagrįstai baiminasi, kad tokiomis sąlygomis dirbantys pienininkyste užsiimantys ūkininkai nesulaukę pagalbos ir supratimo gali tiesiog ateityje atsisakyti ūkininkavimo.
Savivaldybė, ministerija, Europos Sąjunga
Paklaustas, kuo galėtų rajono savivaldybė ir žemės ūkio valdininkai padėti ūkininkams, užkluptiems užsitęsusių liūčių, M. Petkevičius, pats dalyvavęs Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų centro posėdyje ir pristatęs padėtį, sakė, jog rūpesčio ženklų jau matosi. Rajono savivaldybė penktadienį padarė pirmąjį žingsnį. Jo išvakarėse pasigirdo ir Žemės ūkio ministerijos informacija, jog renkama iš savivaldybių informacija dėl stichinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio. Jei jau ministeriją pasiekė tokia informacija, didelė tikimybė, kad Rokiškio pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos ženkliau nuo lietaus nukentėjusios savivaldybės.
Pašnekovas neatmeta tikimybės, kad kaip ir pavasarį po didelių šalnų, taip ir dabar po liūčių galimai bus kreiptasi į Europos Sąjungos institucijas, prašant pagalbos. Didesnės pagalbos iš savivaldybės, pasak M. Petkevičiaus, gal ir neverta tikėtis – didžiausia pagalba suteikta jau paskelbiant ekstremaliąją situaciją, kuri leis tinkamai pateikti ir deklaruoti patirtus nuostolius ir tikėtis jų atlyginimo, paskolų atidėjimo, palūkanų perkėlimo vėlesniam laikotarpiui ir panašių dalykų.
Lengvins turinčiųjų įsipareigojimų dalią
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė rengiantis savivaldybės sprendimui daug ir aktyviai domėjosi padėtimi žemės ūkyje, susidariusia užsitęsus drėgniems orams. Ji sako, jog liūtys nulėmė, kad javai nebaigia pribręsti, daug jų išgulusių, ligotų, į dirvas sunku įvažiuoti. Kai kur, negalint įvažiuoti į pievas, ne tik javapjūtė neprasidėjo, bet dar ir nebaigta pašarų gyvuliams gamyba. Smarkiai nukentėjo ir daržovių augintojai, ypač prastas šiemet bus bulvių derlius.
Didelė problema, pasak J. Jasiūnienės, bus ne tik prastesnis derlius, bet ir tai, kad jaunieji ūkininkai, gaunantys valstybės paramą, tie, kas ją gavo ūkiams modernizuoti ar dalyvauja kitose paramos ūkininkams programose, negalės deramai vykdyti savo įsipareigojimų paramos davėjams. Šiais atvejais paskelbta ekstremalioji situacija gali palengvinti jų dalią.
Savivaldybė pati kompensuoti patirtus nuostolius nepajėgi, bet per ES ir nacionalines paramos priemones kompensuojama 50–60 proc. pasėlių draudimo įmokų, kurias administruoja Žemės ūkio skyrius. Nors parama dėl nemenkų įmokų šiemet naudojasi 54 rajono ūkininkai, apsidraudę (taip pat ir nuo liūčių) beveik 10000 hektarų pasėlių. Tai sudaro apie 20 proc. draustino javų ir ankštinių kultūrų ploto. Dėl to „kaltos“ ir draudimo sąlygos, kurios nepalankios ir draudžiamajam, ir draudimo administratoriams.
Kriterijai ir tvarka
Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, sako, jog ekstremaliąją situaciją paskelbti leido du kriterijai: apsemta daugiau negu 10 ha žemės ūkio naudmenų ir užsitęsę lietūs.
Pasak V. Rancevo, didelio rūpesčio ūkininkams aiškinti, ką jie turi daryti, lyg ir nėra – turintieji liūčių sunaikintų pasėlių, jų deklaravimo ir nuostolių kompensavimo tvarką jau žino iš ankstesnių metų. Ūkininkai turi rajono savivaldybės administracijai pateikti prašymus įvertinti žalą, o tai padarys nuolat veikianti komisija, greičiausiais terminais aplankys nukentėjusius ūkius. Savivaldybė užsiims nukentėjusiųjų registravimu ir duomenų rinkimu bei stebi tolesnę situacijos eigą, hidrometeorologijos stočių duomenis ir laukia, kada situacija stabilizuosis – tik tada bus galima iki galo nustatyti visus nukentėjusiuosius ir liūčių padarytos žalos mastą. Taip pat savivaldybė tarpininkaus ūkininkams, negalintiems dėl lietaus vykdyti savo įsipareigojimų, derantis dėl palankesnių sąlygų su agentūromis, Žemės ūkio ministerija.
Lietaus kiekio neatlaiko ir melioracijos sistemos
Pasak savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos, nuo liūčių kenčia ne tik žemdirbiai. Šiemetinio lietaus kiekio neatlaiko ir melioracijos sistemos. Vanduo iš griovių ir upelių užlieja pievas, pasėlius, kelius, paplauna prietiltes.
Paminėjus paplautus kelius ir būtinybę juos atstatyti, savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas V. Rancevas sakė, jog dar nėra galutinių duomenų, kiek tokių kelių ir jų ruožų yra, bet paaiškėjus situacijai žada kreiptis į valstybės institucijas dės savivaldybės viešajai infrastruktūrai padarytos žalos.
Iš kokių lėšų bus kompensuojama ūkininkams ir savivaldybei gamtos stichijų padaryta žala, pasak V. Rancevo, kol kas irgi dar nežinoma. Žemės ūkio ministerija jau kurį laiką domisi padėtimi ir, ko gero, artimiausiu metu imsis atitinkamų priemonių.
