Kalbininkai sako, kad aitriosios paprikos nedera vadinti čiliu nei čiliuku. Bet troškinio vadinti Čilės vardu niekas neuždraus, nes jis tikrai kilęs iš Pietų Amerikos. Čilės troškinys geras tuo, kad kiekvienas gali jį tobulinti pagal save. Net ir savo pavadinimą jam sugalvoti. O kai lauke šalta, toks troškinys užkaitina iš vidaus – su juo niekada nesušalsite.
Troškiniui reikės: 750 g maltos mėsos (geriau jautienos, bet tiks ir kiauliena ar net abi pamaišytos),
750 g svogūnų,
4-5 didesnių skiltelių česnako (galima ir daugiau),
2 saldžiųjų paprikų (galima tenkintis ir rūkytos paprikos milteliais),
1–2 aitriųjų paprikų (arba jų miltelių) pagal skonį,
1–2 indelių pupelių (maišau baltas ir tamsesnes, kad gražiau būtų),
1–2 indelių smulkintų pomidorų savo sultyse,
1 indelio konservuotų avinžirnių (nebūtinai),
pusės indelio konservuotų kukurūzų (nebūtinai, jei nemėgstate),
kietojo sūrio (tiks bet koks – nereklamuosiu),
keleto riekelių baltos duonos ar prancūziško batono.
Šis receptas greitam gaminimui. Jei norite ilgiau mėgautis procesu ir būti arčiau Pietų Amerikos valstiečių, kaip tai aš dariau pirmą kartą, mėsos gabalą reiktų sukapoti, o ne malti, naudoti ne konservuotas daržoves, o šviežias, tokiu atveju pupeles bei avinžirnius užmerkti iš vakaro, o pomidorams reiks nulupti odelę.
Gaminimas:
Ypatingai nepersistengdami susmulkiname svogūnus ir drebiame jų kalną į įkaitintą aliejų. Kai svogūnai po truputį pamaišomi apkepa, ten pat sukratome smulkintas saldžiąsias paprikas, smulkintą česnaką. Netrukus ateina mėsos eilė – sukratom smulkintą mėsą į puodą ir viską gražiai sumaišom. Taip pamažiukais maišydami čirškiname, kol mėsa jau bus iškepusi. Tada be jokių ceremonijų drebiam į puodą pupeles, avinžirnius, kukurūzus, o ant viršaus užvarvolinam smulkintus pomidorus. Jei trūksta sulčių ar norite skystesnio troškinio, o gal labiau patinka ne troškinys, bet sriuba, galima suversti ir kokį puslitrį (nekenks ir daugiau) trintos pomidorų tyrės. Viską tarpais pamaišydami, kad nepradėtų svilti, troškiname kokias 10-15 minučių. Patys tuo tarpu pasiskrudiname baltą duoną ir susitarkuojame kietąjį sūrį (jei nesame beviltiški tinginiai ir nenusipirkome tarkuoto). Baigiant troškintis sudedame smulkintą aitriąją papriką (arba jos miltelius), druską ir kitus prieskonius pagal savo skonį, kokie tik jums patinka. Visokie gurmanai deda dar ir kakavos miltelių ar šiaip kokių saldesnių prieskonių.
Išjungiame ugnį, samčiu dosniai kabiname tirštą troškinį ir krauname į dubenėlius. Užberiame ant viršaus tarkuoto sūrio ir – vienoje rankoje skrudinta duona, kitoje pamėgtas šaukštas…
Skanaus.
