Kuratoriai ir organizatoriai Karina Kazlauskaitė ir Klausas Leo Richteris sako, jog tai netikėta paroda, o ši vieta, kur telpa daugiau žmonių nei Kriaunose yra gyventojų, mena gyvybingą kultūrinį gyvenimą. „Teatro spektakliai, kino vakarai, renginiai, susibūrimai čia vyko iki devyniasdešimtųjų, o vėliau pamažu tuštėjo, nyko, liko tik betoninių sienų pastatas. Šis miestietiško gyvenimo reliktas Kriaunose įžūliai reprezentuoja trūkinėjantį ryšį tarp miesto ir kaimo. Vilniaus ir regiono menininkai į užmarštį keliaujančius namus mėnesiui transformuoja į meno erdvę, o buvusi salės scena, koridoriai, kavinė ir biblioteka užpildomi jų kūriniais“, – sakė K.
