„Mus nepaprastai džiugina, kad jau vienuoliktąjį kartą „Gyvasties“ organizuojama ši mums itin svarbi iniciatyva sulaukia vis didesnio visuomenės palaikymo ir plečiasi, – sako „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė. – Sudalyvavusieji vieną kartą prisijungia ir organizuoja žvakučių uždegimą ir kitąmet. Tai parodo pagarbą organų donorams, jų artimųjų palaikymą ir svarbiausia – žmonėms taip perduodama yra labai svarbi žinutė apie organų dovanojimo reikšmę.“
Šiemet Lietuva yra Europos organų donorystės sostinė. „Gyvasties“ žvakučių iniciatyva bus viena iš šios dienos paminėjimo atidarymo renginių, todėl gyvastiečiai, suprasdami atsakomybę ir svarbą, šiam renginiui labai atsakingai ruošėsi.
Pacientams, sulaukusiems transplantacijos ir gyvenantiems su dovanotu organu, žvakučių uždegimo iniciatyva yra ypatingas metų renginys, nes tai galimybė išreikšti gilią pagarbą ir nuoširdžią padėką organų donorams ir jų artimiesiems.
Pacientų istorijos
Laima Kuckailienė: „Transplantacija išgelbėjo ne vieną, o dvi gyvybes“
Turėdama ilgą cukrinio diabeto ligos stažą – šia liga Laima Kuckailienė serga jau 40 metų – ji sulaukė inksto transplantacijos, po kurios sveikatos būklė leido ir planuoti kūdikį. L. Kuckailienė, Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninės organizacijos „Dalia“ pirmininkė, pirmoji gimdyvė, kuri vaiko susilaukė nuo vaikystės sirgdama cukriniu diabetu ir po atliktos inksto transplantacijos. Pasakodama savo istoriją Laima visada pabrėžia, kad transplantacija jos atveju išgelbėjo ne vieną, o dvi gyvybes: „Donoro artimųjų dėka gimė Nojus Richardas. Tai yra stebuklas ir mūsų šeimai, ir vilties istorija visiems tiems, kas sunkiai serga ir laukia transplantacijos. Dėl to esu sau pasižadėjusi pasakoti savo istoriją, kuri, nepaisant sunkios ligos eigos, baigėsi sėkmingai – esu aktyvi pacientų organizacijos narė. Organų donorystė, artimųjų valia, medikų profesionalumas ir atida išties dovanoja visavertį gyvenimą“, – sako L. Kuckailienė.
Arūnas Kunca: „19 metų gyvenu su donoro širdimi, septynerius – su donoro inkstu“
Arūnui tada buvo 39-eri: „Kai gydytojai pasakė, kad reikės persodint širdį, labai išsigandau. Labai bijojau operacijos. Gulėdamas ligoninėje sutikau kitą žmogų, kuris taip pat laukė širdies transplantacijos. Paliegęs buvo, jautėsi daug prasčiau nei aš. Tada pagalvojau, kad man dar teks pakentėt ir palaukt donoro širdies, – prisimena Arūnas. – Bet nutiko visai ne taip, kaip planavau: prieš Kalėdas išleido į namus, o sausio mėnesį iškvietė vėl atvažiuot, nes yra donoras.“ Sustiprėjęs po širdies transplantacijos ir su ja pagyvenęs daugiau nei dešimtmetį Arūnas vėl pakliuvo į gydytojų globą – buvo diagnozuotas inkstų nepakankamumas, pradėtos dializės, po metų vėl iškviestas į transplantaciją, šįkart inksto: „Širdį Kaune transplantavo, inkstą – Vilniuje. Dabar viskas jau praėjo, baigiu pamiršt.“
Praėjus šitiek laiko po transplantacijų A. Kunca pasakoja, kad jaučiasi gerai, dalyvauja „Gyvasties“ susibūrimuose ir džiaugiasi galimybe pabendrauti, susipažinti su naujais nariais, pasiklausyti, kaip kiti gyvena, ir apie save papasakoti. „Esu labai dėkingas abiem donorams, kad tiek laiko davė gyvent. Jei ne jie, būčiau gal metus tegyvenęs“, – sako A. Kunca.
Vilniaus Rotušės aikštėje degs 2081 žvakutė – kiekvienam organų donorui per visą transplantacijų Lietuvoje istoriją „Žvakutės bus uždegtos, jomis pasirūpins pacientai. Miestų gyventojus kviečiame ateiti ir pabūti kartu su mumis, – į organų donoro pagerbimo ir padėkos renginį kviečia A. Degutytė.
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ – vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones. „Gyvastis“ skleidžia organų donorystės idėją, teikia pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, bendradarbiauja su medikais.
„Gyvasties“ inform.
