Pasitiki muziejininkais
Net 72,8 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki arba visiškai pasitiki muziejais. Muziejininkai rikiuojasi antroje vietoje po ugniagesių gelbėtojų; pastaraisiais pasitikėjimas siekia 92 proc. Šie rezultatai patvirtina, kad muziejai, visuomenės nuomone, išlieka stabilios, neutralios, visuomenės interesams lojalios, patikimos institucijos, o jų indėlis į kultūros, švietimo ir istorijos pažinimą turi tvirtą autoritetą įvairiose gyventojų grupėse bei išlaiko aukštą reputaciją visose demografinėse grupėse. Tai rodo, kad muziejai yra aktualios ir visuomenei reikalingos institucijos. Tiesa, valstybės biudžeto įstatymo projekte Vyriausybė siūlo kitais metais nurėžti finansavimą muziejams. Kaip tai vertins visuomenė?
Žinią apie didžiulį visuomenės pasitikėjimą muziejininkais paprašėme pakomentuoti Rokiškio krašto muziejaus direktorę Aušrą Gudgalienę.
Tai džiugina ir įpareigoja
„Tiesa pasakius, nesu tikra, ar tokiose apklausose visada būdavo galimybė pasirinkti muziejus, ar tai naujas rodiklis. Nepaisant to, šis pasitikėjimas muziejais džiugina ir įpareigoja. Beje, 2024 metai muziejams buvo rekordiniai lankytojų skaičiumi (beveik 6 milijonai lankytojų). Tai liudija, kad muziejų kuriamas turinys yra įvairus, patrauklus, atliepiantis skirtingų socialinių grupių edukacinius, kultūrinius, meno poreikius. Tačiau yra ir kitos šio pasitikėjimo priežastys. Mano nuomone, didžiausias tokio pasitikėjimo nuopelnas tenka pagrindinių nacionalinių muziejų vadovams – Arūnui Gėlūnui (Nacionalinis Dailės muziejus), Rūtai Kačkutei (Nacionalinis muziejus) ir Virginijai Vitkienei (M. K. Čiurlionio muziejus). Jie kovojo ne tik dėl savo muziejų aktualijų, bet ir gynė kitas atminties institucijas. Šių lyderių pasisakymai buvo plačiai ištransliuoti, ir tai leido visuomenei giliau pažvelgti į muziejų lauką, suprasti, kokio svarbumo institucijos yra.
Kita priežastis: dar vasarą Valstybės kontrolė paleido žinią, kad muziejai nežino, ką ir kiek saugo. Vėlgi plačiai apie tai kalbėta per įvairias informavimo priemones. Savotiškas paradoksas: valstybei keliant nepasitikėjimą organizacijomis, piliečiai – atvirkščiai –išreiškia pasitikėjimą. Gal tai savotiška visuomenės protesto išraiška, kad jiems nepakanka vienos pusės deklaracijų, kad jie nori dialogo.
Šis ruduo leido visuomenei kultūros įstaigas pažinti labiau, suprasti jų veiklos modelį, pamatyti, su kokiais iššūkiais jos susiduria; pažinti, kad šių įstaigų veikla yra daug gilesnė, nei tik tai, ką gali patirti lankytojas“, – sakė direktorė A. Gudgalienė.
