Pagerbime dalyvavo daug žinomų asmenybių: Seimo narė Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Sąjūdžio legenda Angonita Rupšytė, ilgametis Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo narys Jonas Jarutis, Rokiškio Sąjūdžio atstovai, viena iš jų – grupės, rinkusios istorinę medžiagą apie Juodupės įvykius, vadovė Teresė Gailiūnienė, taip pat rajono valdžios atstovai, atvyko kariai savanoriai ir kiti svečiai, vietos bendruomenė.
Prie kankiniams skirto memorialo 1941 m. birželio 23-24 dienų istorija iš naujo atgimė Juodupės gimnazijos mokinių ir mokytojos Rimos Šimėnienės lūpomis. Jie skaitė liudininkų prisiminimus, renginyje negalėjusių dalyvauti trijų dukrų – Irenos Kalpokaitės-Bernotienės bei Aldonos ir Eleonoros Meliūnaičių – jausmingus laiškus. Skaitovų ir daugelio pasisakiusių svečių kalbose nuskambėjo du pagrindiniai akcentai – tai padėka vieno iš kankinių, Balio Vasiliausko artimiesiems ir mintis, kad žuvusiųjų dėka šiandien galime švęsti laisvę.
LR Seimo pirmininkės pavaduotojas Jonas Jarutis įteikė padėką Palmirai Vasiliauskaitei – Čeičienei už istorinės atminties išsaugojimą. Ilgus metus kapavietę prižiūrėjo jos mama Anelė Vasiliauskienė, vėliau rūpestį perėmė Palmira. Ši šeima, rizikuodama susilaukti sovietinių represijų, sutelkė juodupiečių kankinių artimuosius. Pasak P. Kuzmickienės, tai įrodymas, kiek daug gali padaryti net vienas žmogus, o mūsų pareiga nepamiršti pasakoti apie tragediją. T. Gailiūnienė prisiminė, ką teko patirti atgimimo pradžioje pradėjus rinkti ir viešinti Juodupės tragedijos faktus. Deja, kankintojai nesulaukė teisinio atpildo, jų nebėra gyvų.
Už kankinius aukotos šv. Mišios Juodupės Švč. Aušros vartų Dievo Motinos bažnyčioje, prie memorialo nugulė trispalvės puokštės, o ant kiekvieno kapo – po dvi baltas rožes.
