Balsavimas vyksta nuo ketvirtadienio, o procedūrą pradėjo Nyderlandai. Penktadienį į rinkimus įsijungė Airija, o čekai balsavo dvi dienas.
Šeštadienis buvo balsavimo diena Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje ir pirmoji iš dviejų – Italijoje ir Estijoje, o likusiose šalyse narėse rinkimai vyks sekmadienį.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni balsavo anksčiau už savo konkurentus ir gali tikėtis sustiprinti savo įtaką Europos Sąjungoje, jei jos partija „Italijos broliai“ pasieks gerų rezultatų.
Dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atvirai bendrauja su G. Meloni, tikėdamasi laimėti Europos konservatorių ir reformistų grupės (ECR) – visos Europos švelniųjų euroskeptikų bloko, kuriam dabar vadovauja Italijos premjerė ir prie kurio prisijungs „Italijos brolių“ atstovai, jei bus išrinkti į Europos Parlamentą, balsus.
Italija, trečioji pagal gyventojų skaičių ES šalis, gali siųsti iš viso 76 delegatus į 720 vietų Europos Parlamentą, o tai reiškia, kad kiekvienas, kuris laimės rinkimus, užims tvirtą poziciją ES lygiu.
Remiantis naujienų svetainės „Politico“ atlikta apklausa, pirmauja konservatyvieji „Italijos broliai“ su 27 proc., lenkdami centro kairiąją Demokratų partiją.
Jei prognozės bus teisingos, kraštutinių dešiniųjų partijoms šį kartą seksis geriau nei bet kada anksčiau, o tai gali turėti įtakos viskam, pradedant ES migracijos ir klimato politika.
Apklausos rodo, kad dešiniųjų partijų rezultatai greičiausiai bus geri tokiose šalyse kaip Austrija, Prancūzija ir Italija.
Vokietijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pastaraisiais mėnesiais gerai pasirodė apklausose, buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis CDU/CSU blokas, atrodo, iškovos pirmąją vietą Europos Parlamento rinkimuose, o tolesnes vietas turėtų užimti kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai, Žalieji ir AfD.
Pirmųjų preliminarių rezultatų iš kai kurių ES šalių tikimasi po vidurnakčio.
