Tik per švietimą
Meras Ramūnas Godeliauskas sakė, kad kiek tekę diskutuoti su antstoliais, jie jaučiantys gyventojų finansinio raštingumo trūkumą. „Daugiausia pradelstų skolų būtent susidaro dėl greitųjų kreditų. Kita dalis skolų – už administracines baudas“, – teigė rajono vadovas.
Paklaustas, ką savivaldybė galinti padaryti, kad rajone būtų gerinamas gyventojų finansinis raštingumas, R. Godeliauskas atsakė: „Mokyklose vaikai mokomi finansinio raštingumo pagrindų. Su socialinės rizikos šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, nes kaip tik didelė dalis skolininkų yra būtent socialinės rizikos šeimos. Tas darbas yra vykdomas nuolat.“
Skola ne žaizda – neužgis
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad pradelstos skolos rodo finansinių įgūdžių neturėjimą, arba manymą, kad ta skola „kažkaip pati savaime išsispręs“. Deja, tai nusitempia į dar didesnę problemą.
Kalbant apie finansų valdymą, labai svarbu įsipareigojimus vykdyti laiku. „Ta kredito istorija, ji apie mus lieka bent dešimt metų. Laiku nesumokėtos baudos, kreditai ar kitos nepadengtos skolos gali ateityje pakišti koją paprastuose dalykuose, pavyzdžiui, televizoriaus ar kito reikiamo daikto pirkimui išsimokėtinai. Taip pat ir imant paskolą – arba bankas gali nuspręsti jos neduoti, arba, įvertinus riziką, teks mokėti labai brangiai. Todėl kalbant apie finansinį raštingumą labai svarbu paminėti, kad nors ir maža skola, gavę pajamų, turėtume jas ir padengti. Jeigu matom, kad ta bauda labai didelė, tai pirmas dalykas, ką reiktų padaryti, – kontaktuoti su tais, kam esi skolingas. Jeigu tai skolų išieškotojai, tai ir jie sudaro grafikus, galima išdėstyti skolos grąžinimą dalimis“, – paaiškino J. Cvilikienė.
Vaikai neturi pavyzdžio
Ekonomistės nuomone, finansinio raštingumo vaikus mokyti reiktų nuo pat mažens. „Kuo anksčiau mokysis vaikai finansinio raštingumo, tuo lengviau jiems bus elgtis su pinigais ir priimti teisingus sprendimus, apsisaugoti nuo finansinių sukčių. Deja, suaugusiųjų finansinis raštingumas Lietuvoje nėra geras, tai ir vaikai nelabai turi iš kur mokytis“, – mano J. Cvilikienė.
Paaiškinimas, kad sunku rasti darbą, pasak ekonomistės, jauniems, darbingo amžiaus žmonėms neturėtų būti pasiteisinimas. „Jeigu jauni, darbingo amžiaus žmonės turi noro, yra galimybių persikvalifikuoti. Galbūt tas darbas bus kažkur toliau, bet visada yra išeičių – ar važinėti, ar persikelti. Bet, ką noriu pasakyti, iškritus iš darbo rinkos labai sunku į ją sugrįžti. Žinau, lengva pasakyti, bet darbo rinka tikrai labai greitai keičiasi“, – teigė ji.
Baudos ir alimentai…
Į labiausiai prasiskolinusių gyventojų gretas patenka šios šalies savivaldybės: Biržų, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilutės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Kalvarijos, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus rajono, Širvintų, Jonavos, Anykščių, Zarasų, Visagino, Ignalinos ir Švenčionių.
Gyventojų prasiskolinimas žemas Kauno miesto, Kauno rajono, Elektrėnų, Birštono, Alytaus miesto, Druskininkų, Utenos, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Telšių rajono, Rietavo, Plungės, Kretingos, Klaipėdos miesto bei Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybėse.
Lietuvos antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad pradelstų skolų paplitimas tiesiogiai susijęs ne tik su regionų ekonominiais rodikliais, gyventojų užimtumo lygiu, bet ir su nelegalių pajamų lygiu. Neįmanoma išieškoti skolų, jei įsiskolinusieji turi galimybę gyventi iš šešėlinių pajamų. Tokiems asmenims skirtos administracinės baudos kaupiasi kaip pradelstos skolos iki tos dienos, kol ateina metas nutraukti išieškojimą
dėl senaties.
Didžiausią dalį skolų, skelbiama, sudaro valstybei nesumokėtos administracinės baudos, vaikams priteisto išlaikymo (alimentų) skolos ir piniginės skolos fiziniams ir juridiniams asmenims.
