Inicijuoti greitą skyrybų procesą galima ir internetu. Daugiau informacijos galite rasti čia: teisesangelai.lt.
Pagrindiniai santuokos nutraukimo būdai
Santuokos nutraukimas Lietuvoje gali vykti trim būdais: bendru sutarimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuokos nutraukimas bendru sutarimu
Tai yra variantas, kai abu partneriai sutinka dėl jų santuokos nutraukimo ir yra susitarę dėl visų su nutraukimu susijusių aspektų, įskaitant turto padalijimą, vaikų auginimą, priežiūrą ir išlaikymą (alimentus).
Ši procedūra paprastai vyksta greičiau ir yra lengvesnė emociniu lygmeniu, kadangi abiejų šalių bendradarbiavimas leidžia pasiekti greitą susitarimą.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
Ši procedūra galima, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus (ir gyvenimas skyriumi (separacija) yra patvirtintas teismo tvarka).
2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio/ių kaltės
Jei netinka nei viena iš aukščiau išvardintų sąlygų, tuomet santuokos nutraukimas vykdomas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltė gali pasireikšti kaip neištikimybė, smurtas ar kitokio pobūdžio santuokos pažeidimai numatyti teisės aktuose arba tiesiog vienas sutuoktinis nori nutraukti santuoką, nes jo manymu santuoka neturi jokios ateities ir prasmės. Kuomet yra kreipiamasi dėl vieno sutuoktinio kaltės, teismas vertina kaltės įrodymus ir sprendžia pagrindinius klausimus, įskaitant turto pasidalijimą, vaikų auginimą ir alimentus.
Šioje situacijoje teismas atidžiai vertina abiejų šalių pateiktus argumentus prieš priimant galutinį sprendimą.
Jei vienas iš sutuoktinių nori nutraukti santuoką ir nėra bendro susitarimo arba kai sutuoktiniai negali susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, galimas ir kreipimasis į teismą be kaltės įrodinėjimo, vieno iniciatyva (dėl abiejų sutuoktinių kaltės).
Kiekvienam iš šių atvejų itin svarbu atsižvelgti į galiojančius teisės aktus ir procedūrų vykdymo tvarką. Visada rekomenduojama konsultuotis su kvalifikuotais skyrybų teisininkais, kurie gali suteikti profesionalią pagalbą ir patarimus.
Santuokos nutraukimas yra reikšmingas žingsnis, turintis ilgalaikių padarinių tiek sutuoktiniams, tiek jų vaikams, reikalaujantis apgalvotų ir informuotų sprendimų.
Vaikų gerovės klausimas skyrybų metu
Vaikų gerovė skyrybų procese yra nepaprastai svarbus klausimas.
Skyrybos – tai ne tik didelis išbandymas sutuoktiniams, bet ir jų vaikams, todėl labai svarbu garantuoti, kad vaikų teisės ir gerovė būtų apsaugotos ir teisingai vertinamos visais proceso etapais.
- Vaiko gyvenamoji vieta – pirmiausiai tėvai turėtų susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos. Jeigu susitarimas tarp tėvų nepasiekiamas, teismas nusprendžia šiuo klausimu atsižvelgdamas į vaiko interesus ir gerovę.
- Vaiko lankymo tvarka kitam tėvui – būtina apibrėžti lankymo tvarką tėvui, su kuriuo vaikas negyvena. Lankymo grafikas turi būti paruoštas taip, kad vaikas galėtų palaikyti glaudžius ir sveikus ryšius su abiem tėvais. Ši tvarka turėtų būti taikoma atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius bei jų gyvenimo situaciją.
- Vaiko išlaikymas – svarbu, kad abi pusės prisiimtų atsakomybę už vaikų finansinį palaikymą, remiantis jų reikmėmis bei tėvų finansinėmis galimybėmis. Jei tarp tėvų susitarimas dėl išlaikymo neįmanomas, teismas nustato alimentų sumą, kuri padėtų patenkinti vaiko materialines reikmes.
Ypatingai svarbu, kad visi šie sprendimai būtų priimami siekiant geriausio intereso vaikui, atsižvelgiant į jo emocinę ir fizinę gerovę, švietimo reikmes ir santykius su šeimos nariais.
Teismo priimti įpareigojimai skyrybų procese yra privalomi abiem tėvams ir jų vykdymas yra esminis vaiko gerovei užtikrinti.
Turto dalybos
Turto padalijimas skyrybų metu dažnai yra vienas iš sudėtingiausių ir daugiausiai ginčų sukeliančių aspektų. Kad abu sutuoktiniai galėtų kuo sklandžiau pereiti prie naujo gyvenimo tarpsnio, būtinas sąžiningas ir objektyvus turto dalybos procesas.
Lietuvos įstatymai numato, kad santuokos metu įgytas bendras turtas paprastai yra dalijamas lygiai (pusiau). Tai reiškia, kad viskas, kas įgyta per santuoką, laikoma abiejų partnerių bendra nuosavybe, neatsižvelgiant į individualų jų finansinį indėlį.
Į šį bendrą turtą įskaičiuojamas ne tik nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės, bet ir turimos skolos.
Vis dėlto, yra tam tikrų išimčių. Turtas, gautas kaip dovanos ar paveldėjimo būdu bei asmeniniai daiktai, tokie kaip drabužiai ar papuošalai, paprastai nelaikomi bendru turtu ir išlieka to asmens nuosavybe, kuriam jie buvo skirti.
Be to, sutuoktiniai gali būti prieš tai sudarę specialius susitarimus dėl turto pasidalijimo, pavyzdžiui, vedybų sutartį, kuri gali nustatyti kiek kitokias turto dalybų taisykles.
Jeigu sutuoktinių tarpusavio susitarimas dėl turto dalybų nepasiekiamas, šią problemą sprendžia teismas. Teismas atidžiai įvertina kiekvieno sutuoktinio finansinę padėtį, jų indėlį į bendrą turtą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismo siekis yra rasti teisingą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Pabaigai
Skyrybų procesas – tai reikšmingas etapas, kuris reikalauja nuoseklių ir atidžiai apgalvotų veiksmų.
Pasitelkiant patyrusių šeimos teisės specialistų pagalbą, įmanoma sklandus skyrybų procesas be didelio emocinio ir finansinio spaudimo abiems.
Užs. R0107
