Socialinę pagalbą priima ne visi

Socialines paslaugas rajone teikia Rokiškio socialinės paramos centras, Obelių socialinių paslaugų namai ir būrys nevyriausybinių organizacijų (NVO). Daugelio jų pagrindinis tikslas – suteikti pagalbą ir paramą neįgaliesiems. Apibendrintai apžvelgti teikiamas paslaugas, išvardinti problemas paprašėme Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoją Zitą Čaplikienę.

Yra nemažai nevyriausybinių organizacijų – draugijų, klubų. Pavyzdžiui, Rokiškio rajono klubas „Artritas“, Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija ir kt. Kas Jums žinoma apie jų veiklą? Kokias paslaugas jos teikia?

Iki 2022 m. gruodžio mėn. nevyriausybinės organizacijos vykdė socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektus ir teikė šias paslaugas: neįgaliųjų dienos užimtumas, individuali paslauga neįgaliajam, pagalba atkuriant ir stiprinant darbo įgūdžius.  Nuo 2023 m. nevyriausybinės organizacijos akreditavosi naujai socialinės  priežiūros paslaugai – socialinė reabilitacija neįgaliesiems bendruomenėje. Tai yra kompleksinė paslauga pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką. Joje teikiamos mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos. Jomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. Tai yra iššūkis visam nevyriausybiniam sektoriui, kuris teiks šias paslaugas, nes tai nauja akredituota paslauga, skirta neįgaliesiems. Dėl šių paslaugų poreikio neįgalieji gali kreiptis į nevyriausybinių organizacijų socialinius darbuotojus.

Rokiškio rajone teikiamos ne tik akredituotos, bet ir  licencijuotos socialinės globos paslaugos – tai dienos socialinė globa (institucijoje ir namuose), trumpalaikė socialinė globa institucijoje, atokvėpio paslauga. Antri metai įkurtas dienos centras asmenims su negalia (Rokiškio socialinės paramos centro padalinys, esantis J. Basanavičiaus g. 8, Rokiškis). Šiuo metu  jame yra vietų, todėl siūlyčiau šią paslaugą neįgaliesiems, turintiems specialiųjų poreikių. Ten suteikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Į šią paslaugą įeina maitinimas, laisvalaikio organizavimas, darbo įgūdžių ugdymas ir kt. Vaikai su negalia jau turi vaikų dienos centrą ,,Jaslina‘‘, kuris teikia vaikų dienos užimtumo paslaugas. Vaikams, kuriems reikalinga atokvėpio paslauga, trumpalaikė socialinė globa, sudaromos sutartys su įstaigomis, turinčiomis licenciją šioms paslaugoms, ir  pagal poreikį suteikiama paslauga.

Noriu paminėti ir kitas nevyriausybines organizacijas – tai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Rokiškio skyrius, Maltos ordino Pagalbos tarnybos Rokiškio grupė, Rokiškio dekanato „Caritas“. Jų parama ir pagalba  (tiek dvasinė, tiek materialinė) yra labai svarbi mažinant socialinę atskirtį.

O jei priklausai organizacijai, kuri nerašo projektų? Lieki be atitinkamos pagalbos?

Rajone yra ir tokių neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų, kurios nedalyvauja projektinėse veiklose, tačiau jų organizacijos nariai gali kreiptis dėl socialinių paslaugų į tas įstaigas, kurios vykdo veiklas.

Ar šioje srityje atsiranda naujų paslaugų?

 Taip, atsiranda. Jos prevencinės, skirtos padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti galimų socialinių problemų, išvengti socialinės rizikos atsiradimo. Taip pat skirtos sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, padėti didinti socialinę įtrauktį. Nuo 2018 m. vykdomas projektas ,,Kompleksinių paslaugų teikimas šeimai Rokiškio rajone“. Pasibaigus jo veikloms, paslaugos bus tęsiamos (tai ir šeimos mediacija, tėvystės mokymo organizavimas ir teikimas, individualių bei grupinių konsultacijų organizavimas ir teikimas asmenims, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir šeimoje). Kaip parodė projekto veikla, tai rajono gyventojams yra labai reikalingos paslaugos. Šias veiklas tęsia įstaiga, atrinkta projektų atrankos būdu.

–Iš šalies žiūrint atrodo, kad stinga vieno koordinatoriaus, kuris patartų nežinančiam žmogui, į ką pirmiau kreiptis, kur ir kokią pagalbą gauti. Ar esu teisi?

Rajono savivaldybės tarybos sprendimu, sudaroma Neįgaliųjų reikalų komisija. Ji vienija rajono neįgaliųjų asociacijų, veikiančių neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, ir savivaldybės institucijų atstovus. Neįgaliųjų reikalų komisijos uždavinys – nagrinėti svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus, padėti savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijai ir kitoms atsakingoms institucijoms įgyvendinti neįgaliųjų reikmes atitinkančią socialinės integracijos politiką. Taip pat rajone yra Nevyriausybinių organizacijų taryba.

Jūsų nuomone, kuri iš socialinių grupių, kurioms teikiate pagalbą, yra pati pažeidžiamiausia? Nuo ko tai priklauso? Galbūt stinga ne vien rūpesčio ar paramos, tačiau ir pačių žmonių norų, siekių gyventi kitaip? Kokias socialinės atskirties tendencijas ir problematiką matote mūsų rajone?

Žinoma, teikdami socialines paslaugas, susiduriame ne su viena problema. Yra atvejų, kai asmuo nėra motyvuotas spręsti savo problemas, rūpintis savimi, tad socialiniams darbuotojams reikia nemažai pastangų, kad būtų suteikiama paslauga pagal poreikį.

Kita problema – ne tik paslaugas gaunantys, bet ir gyvenantys bendruomenėje  asmenys, turintys priklausomybių  alkoholiui. Socialiniai darbuotojai organizuoja priklausomybių psichologo paslaugas, gydymą,  nukreipia į  įvairias programas, tačiau  tikrai tai ne visada pavyksta.  Turime problemų ir su paslaugų gavėjais, kurie įstaigose nesilaiko tvarkos, taisyklių. Juos įspėjame apie paslaugų nutraukimą, bet tai sunku, nes jie neturi gyvenamojo ploto, kur galėtų prisiglausti.

Socialinių paslaugų tikslas padėti asmeniu ir šeimai išvengti socialių problemų, sudaryti sąlygas integruotis į visuomenę. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų plėtrą, planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, atsako už kokybę. Todėl planuojame  naujas  paslaugas (apsaugoto būsto, socialines dirbtuves ir kt.).

Dėkoju už pokalbį.

Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje

• Nevyriausybinės organizacijos, arba NVO, dar vadinamos trečiuoju sektoriumi. Pirmus du organizacijų sektorius sudaro vyriausybinės ir verslo organizacijos, o NVO yra laisvai susikūrusios piliečių organizacijos, kurios siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę.
• Įvairių organizacijų, kurios galėtų būti priskiriamos trečiajam sektoriui, ištakų Europoje galima rasti jau XVIII–XIX a.
• Carinė rusų valdžia Lietuvoje labai ribojo draugijų skaičių, tačiau 1900 m. Vilniuje jau veikė 26 labdaringos įstaigos. Daugelis seniausių Lietuvos organizacijų buvo susijusios su socialine globa ar parama.
• 1937 m. Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje jau buvo įregistruota gana daug organizacijų – 7 tūkst. 774 draugijos, sąjungos ir jų padaliniai. Išryškėjo šios visuomeninių sambūrių veiklos kryptys ir tikslai: tautinio atgimimo skatinimas, kultūros ir švietimo veikla, auklėjimas ir ugdymas, socialinė globa ir parama.
• Nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija labiau yra siejama su 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tuo metu prasidėjo masinis ne pelno organizacijų kūrimasis.
• Apie 1994 m. buvo išleistas pirmasis Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis kūrėsi nevyriausybinės organizacijos. Vėliau imta galvoti apie organizacijų įvairialypiškumą ir veiklos skirtumą, todėl laikui bėgant Lietuvos Respublikos Seimas priėmė dar keletą ne pelno organizacijų įstatymų, kas leido suskirstyti ne pelno organizacijas į keturias atskiras sferas.
• Rokiškio rajono NVO 2021 m. ataskaitoje nurodytos 84 NVO. Be sveikatos ir socialinio sektoriaus, jos vykdė kultūros, švietimo, sporto ir kitas veiklas. NVO priklauso ir kaimų bei miestų bendruomenės, įvairios asociacijos.

Kas yra socialinė atskirtis?

• Socialinė atskirtis – tai individo ar socialinės grupės nutolimas nuo visuomenei įprasto gyvenimo lygio. Ši atskirtis dar vadinama socialine marginalizacija.
• Socialinei atskirčiai būdingas skurdas, išstūmimas iš visuomenės.
• Tokie žmonės užima prastesnę socioekonominę padėtį. Jų gyvenimo būdas neatitinka priimtų nuostatų arba jie neturi minimalaus pragyvenimo lygio ar išsilavinimo (benamiai, narkomanai, alkoholikai, nusikaltėliai, nuskurdę žmonės ir pan.).

Neįgalieji

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 221 tūkst. asmenų su negalia. Palyginti su 2020 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo.

Projektą iš dalies remia: