„Gimtojo…“ svetainėje į klausimą „Ar esate susidūrę su sukčiais?“ 68,09 proc. apklaustųjų atsakė „taip“, o 31,91 proc. – „ne“.
Socialinių tinklų paskyros – tarsi sukčių darbo knyga
Justas Kačerauskas
Šiandien sukčiai veikia vis išradingiau, o apgaulės formų daugėja. Tendencija tokia, jog stiprėja sukčiavimas virtualioje aplinkoje. Aukos pinigus sukčiams dažnai atiduoda savo noru – be jokio fizinio įsilaužimo ar smurto.
Atrodo, jog bent jau telefoninių sukčių era turėtų baigtis, tačiau žvelgiant į policijos suvestinių statistiką, žiniasklaidos antraštes šis būdas sukčiams dar neša didelį pasipelnymą.
Esu toks žmogus, kuris neskuba atsiliepti į nepažįstamo telefono numerio skambutį. Niekada tokiais atvejais neperskambinu. Dažnai patikrinu numerį, jo kilmę. Jei kam ko tikrai reikia, visada randa būdų susiekti su manimi.
Vis dėlto dažniausiai pastebiu sukčiavimą skelbimų svetainėse, SMS žinutėmis. Labai populiari investicinio sukčiavimo forma, kuri sutinkama socialiniuose tinkluose. Turbūt ne kartą internete esame pastebėję reklaminių įrašų, kuriuose vaizduojamos žinomos Lietuvos asmenybės, neva siūlančios investuoti į kriptovaliutas ar kitą investicinį objektą. Tokie įrašai ir panašios manipuliacijos garsiais vardais socialiniuose tinkluose įsiterpia į tikrų naujienų srautą, todėl juos atpažinti yra sudėtinga. Taip pat dažnai pastebiu netikrų elektroninių parduotuvių ar paramos prašytojų žinučių, kuriose skelbiama ypač jautri informacija.
Asmeniškai susidūrė su sukčiais ir buvo apgauta
Agnė Katinauskienė
Turbūt, kaip ir dauguma, įvairius sukčių laiškus, žinutes gaunu keletą kartų per savaitę, todėl manęs tai jau nebestebina. Tokių nuorodų geriau neatidarinėti. Manau, kad pažeidžiamiausi tokiai informacijai yra senyvo amžiaus žmonės, kurie nesinaudoja internetu arba naudojasi juo retai, neskaito naujienų ir netiki, kad žmonės taip gali elgtis ir apgaudinėti, todėl iš jų lengviau išvilioti pinigus ar kitaip materialiai nuskriausti. Sulaukę skambučio, kai rimtu balsu asmuo praneša, atrodo, įtikinamą informaciją, jie lengvai patiki ir tampa sukčių aukomis. Reikėtų paaiškinti savo seneliams ar tėvams, kaip gali būti, ko tikėtis ir kokia informacija negalima pasitikėti. Pati asmeniškai savo seneliams papasakoju, kaip būna, ir visada sakau, kad jeigu kažkas neaišku ar įtartina, skambintų man.
Tie, kurie dažnai naudojasi internetu, gali rasti pakankamai informacijos. Dažnai matau pranešimus apie tai, kaip išvengti sukčiavimo, kokių nuorodų neatidarinėti, kuo sukčiai dažniausiai naudojasi, kad nereikia duoti prisijungimų prie internetinių bankų ar kitų platformų. Visgi, šią informaciją ne visi skaito ar ja domisi, todėl gal ir praleidžia naudingus patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti nuo apgaulės.
Nebuvo ką kaltinti, tik save dėl nežinojimo
Kotryna Laucytė
Teko susidurti ne visai su sukčiais, bet vagimis. Socialiniame tinkle „Facebook“ turėjau savo verslo paskyrą. Paskyra nebuvo pakankamai apsaugota, o vienintelis puslapio administratorius buvau aš pati, kai iš tikrųjų reikėtų bent dviejų, nes, pašalinus viena žmogų kaip administratorių, kitas žmogus galėtų kažką pakeisti. Nebuvo ir „dviejų žingsnių autentifikavimo“ atpažinimo. Būtent šių dviejų žingsnių nebuvimas ir neapsaugojo mano paskyros nuo vagystės.
Buvo labai gaila puslapio. Aišku, nebuvo ką kaltinti, tik save dėl nežinojimo. Pagalbos kreipiausi į lietuviškas įmonės, kurios padeda susigrąžinti prarastas paskyras. Įmonės bendrauja su „Facebook“ pagalbos skyriumi angliškai, siunčia įvairiausius nurodymus ir pan. Aišku, už tai moki nemažus pinigus, tačiau tik sėkmės atveju. Kadangi buvau pradėjusi susirašinėjimą su socialinio tinklo pagalbos skyriumi, tikėjausi, kad ir pačiai pavyks susigrąžinti verslo paskyrą, tačiau po kelių mėnesių bendravimo man tiesiog trūko kantrybė, deja, nieko nepešiau.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“
