Gražioji pusė
Gydytojas pateikė štai tokį savo požiūrį apie „tinkamą“ šventimą: „Šventinis, ypač šv. Kalėdų laikotarpis, yra ypatingas dėl savo tradicinio, kultūrinio poveikio mūsų elgesiui, nuotaikai, mintims, nes nuo pat vaikystės mes žinome apie Kalėdų dovanas, Kalėdų stebuklus. Mūsų psichika nori kažko, kas pakeis mūsų gyvenimą, pakeis savijautą, kažkokia gera ir mylinti asmenybė mumis pasirūpins. Mes iš esmės visi esame vaikai, norime tikėti magišku pasikeitimu be mūsų pastangų – juk tai taip miela. Šis tikėjimas yra gražioji ir labai svarbi šventės vieta mūsų sąmonėje, prisiminimuose. Vaikams toks patyrimas yra tiesiog būtinas, nes jiems magiškas, stebuklingas mąstymas padeda tvarkytis su realybės sunkumais“, – sako I. Baikovskis.
Kaip tvarkosi suaugusieji ir ką įperša vaikams
O kaip tvarkosi suaugusieji? „Įvairiai. Suaugęs asmuo turėtų mokėti savarankiškai tvarkytis su gyvenimo realybe, prisitaikyti, mokytis naujos patirties, priimti savo jausmus, įskaitant nemalonius, ir iš esmės gebėti gyventi laimingai, gebėti save realizuoti. Kitaip sakant, būti psichiškai sveiku asmeniu“, – sako gydytojas ir ragina pasvarstyti: kaip manote, kokia dalis asmenų yra būtent tokie?.. O gal nėra tokie, bet sąmoningai tai supranta, moka, gali, nori ir koreguoja savo elgesį bei iš esmės – gyvenimą? Dalis yra, tačiau tikrai ne visi. Kyla klausimas, tai kaip su savo problemomis tvarkosi tie likusieji?
„Jeigu asmeniui kyla noras išgerti alkoholio, kad jis, kaip cheminė medžiaga, pakeis smegenų veiklą bei savijautą, ką tai reiškia? Greičiausiai toks asmuo nelabai gerai supranta savo emocijas, nuotaiką, bet iš patirties žino, kad išgėrus savijauta pasikeis, tad vartoja alkoholį. Visada įdomu klausytis, kaip asmenys racionalizuoja alkoholio vartojimą. Visi jie turi kažkokią versiją. Bet iš esmės – jie negali arba nemoka pakeisti savo savijautos kitais būdais, todėl geria alkoholį. Mintis, kad šventės egzistuoja tik su sąlyga, jog bus vartojamas alkoholis, kitaip jos bus nevykusios, yra neteisinga – šventės yra nepriklausomai nuo alkoholio, nes jos yra tiesiog šventės – tam tikra sutarta diena ir laikas, nieko daugiau. Tiesiog dalis asmenų negali nevartoti alkoholio, kad pasijustų geriau, kitaip nemoka arba nebegali, o šventės yra proga pateisinti savo netinkamą, nebūtiną elgesį ar priklausomybę.
Dar pridurčiau, jog pasirinkimas svaigintis turi ir tas pasekmes, kad tai daro įtaką šeimos bendravimui, tradicijoms. Vaikai tą mato ir ima galvoti, kad toks elgesio modelis yra normalus, vienintelis. Jie stengiasi patikti suaugusiems, kad būtų priimti, nepatirtų atstūmimo, kartoja vyresniųjų elgesį. Toks vaikas, būdamas jau suaugęs, nesąmoningai ieškos tokios pat aplinkos, nes būtent tokia ji jam bus pažįstama, neva „saugi“. Pvz., jei šeimoje girtavo tėvas, o mama savo elgesiu neparodė, kad jai tai nepriimtina, galbūt netgi artimą žmogų dangstė, kad aplinkiniai ko nors blogo nepagalvotų. Tada žmogus ima nesąmoningai ieškoti tokios aplinkos. Tai vyks tol, kol atsiras suvokimas, kad toliau taip gyventi nebesinori. Gali būti, kad tokį gyvenimo modelį pakeis tik tai, jog nebebus sveikatos… Nuo tada prasidės kitokio gyvenimo paieška ir kūrimas“, – sako specialistas.
Ar šventė vyks taip, kaip norisi, jeigu vartosiu alkoholį? „Ji vyks taip, kaip vyks, tai priklausys nuo mano bei kitų elgesio, ką sakysime, ką darysime, ką jausime vienas kitam ir sau. Deja, tik dalis žmonių turi šias įžvalgas. Jie gali vartoti alkoholį arba jo nevartoti, bet šventės turinys ir nuotaika dėl to iš esmės nepasikeis. Didelė dalis, deja, negali linksmintis be alkoholio, negali nejausti kažkokios gėdos ir įtampos jausmo, kol nepradeda svaigintis. Išgėrę jie atsipalaiduoja, be aiškios priežasties tampa linksmesni, nes jų smegenis paveikė cheminė medžiaga. Tik tiek. Kaip elgiatės Jūs?“ – pasakoja pašnekovas.
Visada yra pasirinkimas
Psichiatrams šventinio laikotarpio pasekmės yra žinomos, tad nėra kažkuo ypatingos: „Mes tiesiog darome savo darbą – kada žmogus, peržengęs visus su sveikata susijusius barjerus pats ar greitosios, policijos pagalba, patenka ten, kur saugu. Mes darome tai, kas būtina, nes pats žmogus padėti sau nebegali“, – darbo kasdienybę piešia gydytojas psichiatras.
Jis linki šv. Kalėdų proga mokytis sugyventi su savimi, suprasti save, mylėti save, gerbti ir ginti save, maitinti save geru maistu ir lepinti save kokybišku poilsiu – būti psichiškai sveikiems. „Nenuodyti savęs cheminėmis medžiagomis, nekaltinti kitų dėl savo elgesio pasekmių ar nuotaikos. Visada yra pasirinkimas. Jį turi visi. Juk tai aš renkuosi, kaip pasielgsiu per šventes ir per visą savo gyvenimą. Aš pats. Tai mano Gyvenimas. Gražių šventų Kalėdų“, – „Gimtojo…“ skaitytojams linki I. Baikovskis.
