Stiprus žemės drebėjimas vidurio Italijoje, negalutiniais duomenimis, nusinešė per pustrečio šimto gyvybių… Rokiškėnė Raminta Aglinskaitė, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Italijoje, „Gimtajam…“ pasakojo, jog valstybės, esančios aktyvioje seisminėje zonoje, valdžia nerodo jokių pastangų, kad tokių tragedijų būtų išvengta.
„Po panašaus stiprumo žemės drebėjimo, šalį sukrėtusio prieš kelerius metus, imta statyti antiseisminius pastatus – ligonines, mokyklas ir kt. Šios savaitės pradžioje jos sutrupėjo į šipulius. Laivais atplaukiantys pabėgėliai apgyvendinami keturių žvaigždučių viešbučiuose, o nuo žemės drebėjimo nukentėję Amatričės vietovės gyventojai – palapinėse… Toks yra valdžios požiūris“, – pasakojo R. Aglinskaitė.
Dvylika metų Italijoje gyvenančiai rokiškėnei pačiai neteko patirti pastarojo įvykio baisumų. „Gyvenu maždaug 500 km nuo žemės drebėjimo epicentro, todėl nejutau jokių požeminių smūgių, tačiau tose apylinkėse įsikūrusi visa vyro šeima. Ačiū Dievui ar atsitiktinumui, kad visi liko gyvi ir sveiki“, – pasakojo rokiškėnė. Anot jos, vietovėje, kurią ištiko nelaimė, kaip tik rengtasi makaronų padažo „Amatriciana“ populiariam festivaliui, todėl tarp žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų – daugybė turistų. „Tebevyksta intensyvūs gelbėjimo darbai. Gelbėtojai profesionalai ir savanoriai po pastatų nuolaužomis ieško gyvų žmonių arba jų kūnų, vykdoma aktyvi kraujo donorystės kampanija. Aktyvioje seisminėje zonoje įsikūrę gyventojai labiausiai pyksta ant vietos valdžios: ši suluošinta korupcijos ir tuščių plepalų“, – pasakojo rokiškėnė.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
