Naujame Darbo kodekse nuspręsta išplėsti darbo sutarčių rūšių sąrašą: įtvirtintos laikinosios, projektinio, darbo vietos dalijimosi, nenustatytos apimties, pameistrystės darbo, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Išliks sezoninės darbo sutartys, tačiau atsisakyta trumpalaikių darbo sutarčių. Iš viso naujajame kodekse įtvirtintos devynios darbo sutarties rūšys.
Kodekso pakeitimais taip pat numatomas terminuotų darbo sutarčių liberalizavimas, t. y. bus leidžiama sudaryti sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau ribojant jų trukmę. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galės būti sudaroma, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negalės būti daugiau kaip 20 proc. nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.
Maksimali terminuotos darbo sutarties trukmė, taip pat paeiliui einančių sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bus 2 metai, išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.
Pagal patvirtintas nuostatas darbo sutartis taps neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsis daugiau kaip vieną darbo dieną po to, kai suėjo terminas. Kodekse numatyta naujovė, kad darbdavys privalės įspėti darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, t. y. jeigu darbo santykiai tęsis ilgiau kaip vienus metus, darbdavys turės pareigą darbuotoją įspėti prieš 5 darbo dienas, jeigu darbo santykiai tęsis ilgiau negu 3 metus – ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Jeigu darbdavys pažeis šią pareigą, jis privalės sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už 5 ar 10 darbo dienų.
atleidžiamam darbuotojui turės būti išmokėta dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka
Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęstųsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui bus išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Seimas priėmė Darbo kodekso straipsnius dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Posėdyje Seimas, svarstydamas nuostatas dėl išmokų atleistiems darbuotojams, nutarė, kad atleidžiamam darbuotojui turės būti išmokėta dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai bus išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje. Pagal šiuo metu svarstomą Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos atleidžiamo darbuotojo vidutinės algos dydžio išeitinė išmoka, 10-20 metų – dviejų atlyginimų, daugiau negu 20 metų – trijų atlyginimų dydžio išmokos.
Seimas taip pat sutarė trumpinti įspėjimo terminus, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės. Įspėjimo terminas sutrumpinamas iki vieno mėnesio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – iki dviejų savaičių. Šie įspėjimo terminai bus dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.
Seimas priėmė pataisas dėl greito darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia ir suteikė darbdaviams galimybę greitai nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjus prieš tris darbo dienas, tačiau sumokėjus jam ne mažesnę kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Šios galimybės neturės valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.
Darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negalės būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Darbo sutartis taip pat negalės būti nutraukta darbdavio valia su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose.
Kodekso pataisomis įtvirtinta darbo laiko normos sąvoka, t. y. laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo laiko norma bus 40 valandų per savaitę (nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys yra susitarusios dėl ne viso darbo laiko).
Naujajame kodekse nustatyta dar viena naujovė – darbo laiko režimo samprata, t. y. darbo laiko normos pasiskirstymas per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negalės būti ilgesnis negu 3 paeiliui einą mėnesiai. Įprastai darbo laiko režimą darbuotojams nustatys darbdavys, kuris tvirtins nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą ir kt.
Naujos nuostatos įtvirtins vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negalės būti ilgesnis negu 48 valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negalės būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negalės būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negalės būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
Maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidės 60 val. – iki 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje galės būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.
Jei Seimas per galutinį balsavimą priims naująjį Darbo kodeksą, jis įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
