Keletas faktų
- Tyzenhauzai – sena Baltijos vokiečių giminė, kilusi iš Nieburgo prie Vėzerio Žemutinės Saksonijos žemėje, Vokietijoje.
- Į Livoniją pateko XIII a. per kryžiaus žygius; vėliau išplito Estijoje, Prūsijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.
- Giminės pradininkai – Henrikas (Teodorikas) ir Engelbrechtas, minimi 1215 m. šaltiniuose.
- Engelbrechtas fon Tyzenhuzenas 1223 m. apsigyveno Livonijoje, buvo Rygos vyskupo Alberto svainis.
- Po 1561 m. dalis Tyzenhauzų tapo LDK valdiniais, įsigijo valdų įvairiose Lietuvos vietovėse: Rokiškyje, Kupiškyje, Kamajuose, Vepriuose, Pabradėje, Salose ir kt.
- Rokiškyje kaip nuomininkai pasirodė 1634 m., dvarą paveldėjo 1739 m. po Krošinskių giminės išnykimo.
- Rokiškį valdė iki 1890 m., šis laikotarpis laikomas miesto aukso amžiumi.
- XVIII a. pab. Rokiškis perplanuotas – suformuota klasicistinė turgaus aikštė (iniciatorius grafas Ignotas Tyzenhauzas)
- 1801 m. įkurta nauja dvaro sodyba, statyti prekybos namai, vėliau vėjinis malūnas (1809), alaus darykla (1810–1813).
* XIX a. II p. pastatyta mūrinių pastatų: viešbutis, karčiamos, krautuvės, įrengtas Kalvarijų kelias.
* 1868–1877 m. statyta neogotikinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (fundatorius grafas Reinoldas Tyzenhauzas).
* 1873 m. įkurta Grafiškoji giedojimo ir muzikos mokykla.
* 1880–1885 m. įrengiamas Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios interjeras, pastatytas varpinės bokštas ir Šv. Juozapo koplyčia (fundatorė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė).
Šeši svarbūs gimtadieniai
Kaip jau minėta, Rokiškio grafams Tyzenhauzams šiemet – jubiliejinės datos: Ignotui – 265, Aleksandrai – 245, Konstantinui – 240, Sofijai – 235, Konstantino žmonai Valerijai Vankavičiūtei-Tyzenhauzienei – 220, o jų sūnui Reinoldui – 195 metai.
Rokiškio dvaro statytojas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822), vedęs Mariją Pšezdzieckytę, susilaukė keturių vaikų – dviejų dukrų ir dviejų sūnų: Konstantinas buvo žinomas to meto mokslininkas ornitologas, Rudolfas – karo mokslų specialistas, Sofija – rašytoja, Aleksandra – dailininkė. Labiausiai iš jų istorijai žinomi Konstantinas ir Sofija.
Tuo tarpu tėvas Ignotas Tyzenhauzas – gvardijos šefas, Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų kavalierius ir Rokiškio dvaro rūmų statytojas – istorikams išskirtinė asmenybė yra ne tik todėl, kad pastatė Rokiškio dvaro rūmus. Anot istorikų, jis turėjo didžiulę įtaką ir Rokiškio raidai. Mat XIX a. pradžioje pagal klasicizmo stiliaus reikalavimus ne tik pertvarkė dvaro sodybą, bet ir patį senamiestį. Didžiausias I. Tyzenhauzo pasiekimas – Rokiškio senamiesčio performavimas įkuriant keturkampę aikštę: viename jos gale – Šv. Mato bažnyčia, kitame – nauja stilinga Rokiškio dvaro sodyba.
Kodėl jubiliejus minimas šiemet?
Konstantinas Tyzenhauzas – Rokiškio grafystės paveldėtojas – istorikų yra laikomas vienu garsiausių Tyzenhauzų giminės atstovų, palikusių pėdsaką daugelio Europos šalių istorijoje. Grafas, Livonijos vokiečių kilmės Lietuvos zoologas, daugiausia nuveikęs ornitologijos srityje, parengė ir išleido keliolika ornitologijos veikalų, sukaupė didelę paukščių iškamšų ir kitų eksponatų kolekciją. Jis – taip pat ir karininkas, tačiau jo veikla su karyba nesiejama. Grafas Konstantinas rėmė mokslą ir kultūrą, rinko ir kolekcionavo paveikslus.
K. Tyzenhauzo plačias pažiūras rodo ir tai, kad būtent jis užsakė atlikti savo krašto žemėlapius. Vienas jų, datuojamas 1848-aisiais, vertinamas kaip vienas brangiausių Rokiškio krašto muziejaus eksponatų. Įdomus istorikams ir tas faktas, kad įvairiuose žinynuose Konstantino gimimo data nurodyta 1786 metai. Tai kodėl jubiliejus minimas šiemet? Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas, istorikas Giedrius Kujelis laikraščiui sakė, jog jam tai irgi įdomus klausimas. „Nors žinynuose viena data, tačiau gimimo, 1785-ieji metai, parašyta ant antkapinės lentos Šv. Mato bažnyčios kriptoje. Tiksliausios būtų mirties metrikos iš bažnyčios, bet jų reikėtų ieškoti Baltarusijoj“, – sakė G. Kujelis.
Labai svarbi ir Sofija
Rokiškiui, be abejo, labai svarbi ir Konstantino sesuo Sofija Tyzenhauzaitė. Ji darė didžiulę įtaką kultūrai ir politikai, buvo pirmoji prancūziškai rašiusi moteris iš istorinės Lietuvos.
Rokiškio grafo Ignoto dukra tuokėsi ne Prancūzijoje, Lenkijoje ar galų gale Vilniuje, kaip iki XXI amžiaus manyta, o Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Bažnyčios knygos atskleidė šio fakto įrodymus.
Unikalus ir kelius tolesniems tyrinėjimams atveriantis dokumentas rastas knygoje, kurioje užfiksuotos 1777–1834 metais Rokiškio bažnyčioje sudarytos santuokos. Bažnyčia tuomet dar buvo medinė.
Yra žinoma, kad S. Tyzenhauzaitė parašė dešimt romanų. Tyrinėtojai pastebi, kad jie išsiskiria lengva kalba ir tikrais faktais. Tačiau gražuolė S. Tyzenhauzaitė garsi ne tik rašytojos talentu. Ši moteris – labiausiai apipinta gandais, pagarsėjusi ryšiais ir pokyliais su garsiausiomis tų laikų asmenybėmis – rašytojais ir karvedžiais.
Reinoldas Tyzenhauzas – vienas žymiausių giminės atstovų – Rokiškiui visų pirmą svarbus kaip Šv. Mato bažnyčios fundatorius ir kaip muzikos mokyklos steigėjas.
