Bulvės pasodintos pora savaičių vėliau
Obelių seniūnijoje įsikūrusiame viename didžiausių rajono daržovių ūkių, valdomame Alos Muštavinskajos, bulvės, kad ir pora savaičių vėliau negu pernai, bet šiaip taip pasodintos. Kitų daržovių – morkų, burokėlių, kopūstų – dėl šlapių dirvų iki šiol negalėjo pasėti ar pasodinti.
Paklausti apie būsimą derlių ūkininkai teigė, jog tikisi, kad augalai prisitaikys ir paskui augs sparčiau, o gamta leis užauginti bei nuimti derlių.
Nušaldė tik vieną žieminių česnakų veislę
Asta Kochanskienė, taip pat turinti daržininkystės ūkį Bajorų kaimiškojoje seniūnijoje, sakė, jog nuo ankstyvo pavasario gaudė sodinimui palankius orus, tad darbus pradėjo prieš pat Velykas ir iki gegužės 14 d. baigė. Šalnos nušaldė tik vieną žieminių česnakų veislę. Ar nepakenkė lietūs, matysis, kai viskas sudygs.
Šitakiams reikia drėgmės
Obelių seniūnijoje ūkininkaujanti Ernesta Bružienė sakė, jog jau įsitikino, kad su prastais orai nepakariausi, tenka prie jų prisitaikyti. Pernai dengė auginamus smidrus agroplėvele, o šiemet nuo rekordinių šalnų juos apkaupė, bet dalis smidrų vis tiek nušalo. Be to, dėl prastų orų derlius, kurį dabar jau nuiminėja bei parduoda, bent tris savaites vėlavo.
Moliūgų, kuriuos taip pat augina Bružai, sėja ir daiginimas, kuris, kaip įprasta, turėtų vykti šiomis dienomis, taip pat atidėtas iki birželio vidurio, bet ūkininkė tikisi, kad pastaraisiais metais labai šiltas rugsėjis ir šiemet leis subręsti šioms daržovėms ir derlius nebus prastesnis negu ankstesniais metais.
Lietūs Bružams labai nepakenkė, nes jų dirvos žvyringos, su priesmėliu, tai gerai sugeria vandenį. Praėjusio savaitgalio liūtimis Ernesta netgi džiaugėsi, nes jų auginamiems šitaki grybams reikia drėgmės ir lietūs apsaugojo nuo būtinybės rąstus ant kurių auga grybai, drėkinti ar mirkyti – gamta pati nudirbo šį darbą už ūkininkus.
Sodininkų nuotaikos prastos
Tik sodininkai nusiteikę ne taip optimistiškai. Obelių seniūnijos ūkininkas Vidas Savickas, paklaustas apie šalnų žalą sodams sakė, kad gero obuolių derliaus šiemet nesitiki. Šalnos nušaldė beveik visus pagrindinius žiedus, iš kurių vėliau mezgasi vaisiai, ypač tuos, kurie pražydo ant apatinių šakų, arčiau žemės. Tad obuoliai, pasak sodininko, šiemet užaugs medžių viršūnėse ir daugiausiai turėtų būti nekondiciniai – maži, o ir tų pačių bus nedaug.
Marius Bulovas iš Bulovų sodo teigia, kad kriaušių visai nebus, o obelys, ypač derlingesnių veislių, tokių kaip „Champion“ šiek tiek mezga, bet didesnio derliaus tikėtis labai sunku. Uogų Bulovų sodas beveik neaugina, bet, kiek girdėjo iš kaimynų ir kolegų, jų medžiai taip pat labai nukentėjo nuo šalnų.
Neatmeta ir galimybės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu
Permainingais orais pasižymėjęs gegužės mėnuo padarė didžiulės žalos Lietuvos sodininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Anot jo, nuostolius įvertinę sodininkai ir uogininkai šiemet prarado daugiau nei 70 proc. savo derliaus. Ministras neatmeta ir galimybės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.
„Nuostoliai tikrai yra didžiuliai. Preliminariai vertinant, iki šiandienos jau yra patirta 70-80 proc. netekimų. (…) Šalnos truko beveik tris savaites ir apskritai pavasaris yra šaltas“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Jo teigimu, planuojama apie šias šalnų keliamas problemas kalbėti su Europos Komisija (EK), svarstoma galimybė skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tiesa, kad tai būtų galima padaryti, pirmiau tokio žingsnio turi imtis savivaldybės.
„Pirmiausia, ekstremalią situaciją turėtų paskelbti savivaldybes. Ūkininkai per savo asociacijas tą ir padarys – kreipsis į savivaldybes su raginimais įvertinti situaciją. Nuo tada žiūrėsime, kokiu keliu eisime – ar skelbti ekstremalią padėtį visoje šalyje, ar tiesiog įjungti tam tikrus žalų kompensavimo mechanizmus“, – samprotauja ministras.
Kaip skelbia Elta, nors sodininkų ir uogininkų nuostoliai yra akivaizdžiai matomi, tikslios statistikos apie patirtas žalas – kol kas nėra.
