Didžiulė tragedija
„Samsonas Rally Utena 2024“ varžybose dalyvavęs rokiškėnas lenktynininkas Matas Valiulis sako, kad šis įvykis jį labai sukrėtė. „Labai sudėtinga, bet kalbėti apie tai reikia“, – mano jis.
„Mes dalyvavom aštuntuoju startiniu numeriu, o tai įvyko 75-ojo numerio važiavimo metu. Po geros pusantros valandos nuo mūsų važiavimo. Mes jau ruošėmės eiti ilsėtis, ruoštis kitai dienai, ir staiga sulaukėm žinios apie netikėtą tragediją“, – prisimena lemtingos dienos įvykius M. Valiulis, išreiškęs nuoširdžią užuojautą žuvusiojo artimiesiems.
Pamoka visiems
„CBet Rally Rokiškis“ organizatorius Audrius Gimžauskas paneigė rokiškėnų gandus, kad jis organizavo ralį Utenoje, ir prisipažįsta, kad jam sunku komentuoti, kol vyksta tyrimas. „Visų pirma – didžiulė užuojauta žuvusiojo artimiesiems, stiprybės visiems. O antra – aš varžybose nedalyvavau, net prie organizavimo neprisidėjau“, – sakė A. Gimžauskas.
Tokie įvykiai „uždega“ raudonas lemputes visiems
Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidento Egidijaus Janavičiaus komentaras:
Čia toks klausimas, apie kurį gali samprotauti visą dieną. Atsakysiu filosofiškai – kiek mūsų valdžios institucijos daro įvairių žingsnių, kad sumažintų žūtis keliuose? Daug daro, bet skaičiai – ne nuliai. Kiek tu bedarytum veiksmų, realiai vis tiek tas atsitiktinumo faktorius, arba, kitaip pavadinkime, nelaimingas atsitikimas, jis nutinka. Tai neišvengiama. Tad ir šią situaciją – tragediją Utenos ralyje – norėčiau vadinti tam tikru kratiniu aplinkybių, kurios tiesiog sutapo vienu metu.
Pavyzdžiui, jei vaiką išleidžiame į darželį, atsakomybę už jį prisiima auklėtoja. Kita vertus, su vaikais visko nutinka – užsigauna, prasiskelia galvą… Sakyti, kad auklėtoja dėl to kalta – kažin, nesinorėtų taip teigti, nes auklėtoja negali visų vaikų sužiūrėt. Tai šitoj situacijoj, irgi – Sporto įstatymas nustato tam tikrą tvarką. Tai yra renginys, kuris turi savo saugumo taisykles. Yra visos procedūros, sistema, kuri per ilgus metus yra sukurta, pasinaudojant tarptautinėmis praktikomis, įtraukiant ir tai, kad vairuotojai turi tam tikras licencijas, tai parodo tam tikrą jų patirtį. Visi tie dalykai yra sistemos dalis, ir tokia sistema dažniausiai idealiai veikia.
Pagal statistiką, per metus automobilių sporto pasaulyje žūsta iki 40 žmonių. Tai labai maži skaičiai. Jeigu žiūrėtume į Lietuvos automobilių sporto istoriją, tai mes nė dešimties gyvybių nesame praradę (o automobilių sporto renginių per metus turime apie 100). Taigi, dešimties metų atkarpoje mes teturime vieną žūtį. Aš nesakau, kad čia yra kažkoks pasiteisinimas – tai didžiulė tragedija.
Tokie įvykiai „uždega“ raudonas lemputes visiems – tiek patiems dalyviams, tiek organizatoriams. Supraskim, visiems tikrai pasidaro baisoka. Bet meilė automobilių sportui, ji taip lengvai neišblėsta.
Liūdna, kad žiniasklaidoje šitas sportas aprašomas kaip toks… „juodas“. Bet žmonės vis vien į varžybas rinksis, visais laikais žmonėms reikėjo kažko tokio, kas sužadina adrenaliną kraujyje. Deja, taip bus. Todėl žmonės ir ateina į tą renginį. Dėl to kai kurie žiūrovai ir atsiduria labiau tose, „kraują kaitinančiose“ vietose, negu kiek leistina ir savisauga signalizuoja apie pavojų. Yra tikrai tokių, kurie nori adrenalino, bet yra pasiryžę būti tokiose vietose, kur yra labai pavojinga.
Daugiau filosofuoju, nei šneku apie pačią situaciją, nes… vyksta tyrimas. Mes turim besibaigiantį čempionatą, daug darbų su čempionato koordinavimu. O dar šis tyrimas, daug skambučių iš žiniasklaidos. Renkame informaciją apie įvykį, kad galėtume „nusipiešti“ kiek įmanoma tikslesnį paveikslą, kas ten įvyko. Tik tada galėsime pasidaryti išvadas, kad užkirstume tokias nelaimes. O teisėsauga… Jos darbas ieškoti kaltų. Šiandien turime surinkę pakankamai nemažai medžiagos, tai tegaliu pasakyti tik tiek, kad, bent jau dabartiniais duomenimis sprendžiant, galimai būta nelaimingo atsitikimo.
Daugiau „Gimtajame…“
