Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija 2016–2017 m. m. įgyvendino Erasmus+ KA-1 projektą „Tobulėjantis mokytojas, pažangesnė mokykla“. Projektas skirtas anglų kalbos mokytojų tobulėjimui ir kvalifikacijos kėlimui Jungtinėje Karalystėje. Keturios gimnazijos mokytojos – Rita Sabalienė, Irena Laužadienė, Giedrė Kublickienė ir Daiva Macijauskienė – vyko į dviejų savaičių kvalifikacijos kėlimo kursus įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose. Norėdamos suderinti darbo ir atostogų grafikus mokytojos pasirinko kursus birželio-liepos mėnesiais, kai jau oficialiai pasibaigę mokslo metai Lietuvos mokyklose, bet jie tęsiasi Jungtinės Karalystės mokyklose. Atsižvelgdamos į projekto tikslus ir siekdamos sukaupti kuo įvairesnę patirtį, mokytojos rinkosi skirtingas kursų programas skirtinguose miestuose: viena mokytoja vyko į Dunferlino miestą Škotijoje, kita – Kolčesterio miestą Anglijoje, trečia – į kursus Kardifo mieste Velse, ketvirta – Sautemptono miestą Anglijoje. Kursų paskaitas ir mokymus vedė patyrę lektoriai, turintys didelę anglų kalbos mokymo patirtį įvairiose užsienio šalyse bei pačioje Jungtinėje Karalystėje. Pirmoji kursų diena buvo skirta paskaitoms apie britų švietimo sistemą bei daugiakultūrinę Britaniją.
Visos mokytojos-kursų dalyvės tris ar net keturias dienas dalyvavo anglų kalbos tobulinimo užsiėmimuose, jų metu atliko įvairiausias komunikacines užduotis, tobulino anglų kalbos tarimo, intonavimo, sklandaus kalbėjimo, kūrybinio rašymo bei kitus kalbinius įgūdžius. Visos mokytojos gyveno britų šeimose, kur taip pat turėjo progos praktikuotis anglų kalbos šnekamuosius įgūdžius, plėsti žodyną bei pažinti britų gyvenimo būdą ir kultūrą. Kursų rengėjai suorganizavo vizitus į priimančio miesto mokyklas, kur mokytojos stebėjo pamokas, bendravo su mokyklų administracijų atstovais, mokytojais bei mokiniais. Taip pat dvi dienos buvo skirtos kultūrinėms-pažintinėms išvykoms į garsius Anglijos, Škotijos bei Velso miestus.
Mokytojos atnaujino, pagilino ir patobulino savo dalykines žinias bei įgūdžius, susipažino su europinėmis anglų kalbos mokymo ir mokymosi metodikos tendencijomis. Mokytojos ne tik praplėtė savo pasaulėžiūrą, bet ir geriau pažino socialinį-kultūrinį britų gyvenimą, dvi savaites mokydamosi ir gyvendamos anglakalbėje aplinkoje. Šiek tiek apmaudu, kad kursų dalyvių grupės nebuvo didelės, tad nebuvo palanku užmegzti daug naujų pažinčių, tačiau mokytojos pasikeitė kontaktais ir toliau komunikuoja su mokytojais iš Slovakijos, Lenkijos, Suomijos, Portugalijos, Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Čekijos.
Mokytojos dalinasi savo patirtimis ir įspūdžiais
Daiva Macijauskienė: „Pasirinkau kvalifikacijos kėlimo kursus „Kūrybiška ir motyvuojanti medžiaga pamokai“ Sautemptone, Anglijoje. Užsiėmimus vedė lektorė Lucy Norris, Vinčesterio universiteto dėstytoja Eileen Firzgerald ir dramaturgas, mokytojas Mark Wheeller. Pagrindinis kursų akcentas buvo anglų kalbos mokymas vidurinėje mokykloje, panaudojant dramos elementus, kūrybiškus metodus ir koncentruojantis į rašymo bei kalbėjimo veiklas.
Lektorė L. Norris kreipė dėmesį į mūsų anglų kalbos žodyno gerinimą, taisė klaidas, aiškino naujų žodžių reikšmes. Išbandžiau daug rašymo ir kalbėjimo veiklų, buvau supažindinta su naujausia kalbų mokymo metodologija ir gavau daug naudingos medžiagos pamokoms: Užtemdyta poezija, Deimanto išdėstymas, Žodžiai/ Tekstas, Klasės išdėstymas/valdymas, Trumpas medžiagos atspindėjimas, Mokymosi modelis, Ištrink ir pakeisk, Išliaupsink bendraamžiams, Transformacija, Rašymas bendradarbiaujant, Sustingę paveikslai ir pan. Tikru iššūkiu man tapo dalyvavimas dramos dirbtuvėse, kur reikėjo skaityti, suvaidinti ištraukas iš pjesių ir kurti savo scenas. Nekantrauju išbandyti tai savo pamokose!
Aplankiau Redbridge vidurinę mokyklą, ji paliko didžiulį įspūdį ne tik savo teritorijos dydžiu, garso įrašų ir dramos studijomis, atskiru pastatu su statybos ir santechnikos įranga, bet ir savo mokymo politika: 1 privaloma valanda privalomo skaitymo bibliotekoje, 15 min. privalomo tyliojo skaitymo pamokos pradžioje, griežta lankomumo kontrolė ir didžiulis pozityvus gerai besimokančiųjų palaikymas bei skatinimas.
Aplankiau nuostabius miestelius, esančius netoli Sautemptono, menančius viduramžius: Salisburį, Vinčesterį, nuvykau į Stonehendžą, kur yra paslaptingieji milžiniški žmonių suvežti akmenys, kurių paskirtis vis dar nežinoma. Labiausiai džiaugiuosi, kad pamačiau du spektaklius, kurie buvo visiškai priešingų žanrų: miuziklą „Grease“ („Briliantinas“) Sautemptono miesto teatre ir V. Šekspyro „Dvyliktoji naktis“ Globe teatre Londone.
Turėjau galimybę bendrauti su daugybe mokytojų iš visos Europos (buvo 14 dalyvių), sužinoti apie jų šalių švietimo sistemas, kuo gyvena ir kokias veiklas vykdo mokytojai savo šalyse.“
Irena Laužadienė: „Kaip anglų kalbos mokytoja visuomet svajojau kelti savo kvalifikaciją Anglijoje, kur anglų kalba yra gimtoji. Mano dėmesį patraukė kursai „Anglų kalbos mokymas su minimaliais ištekliais“. Jie vyko birželio 11–23 dienomis Kolčesterio mieste, Anglijoje. Pirmąją savaitę vyko paskaitos ir kalbos tobulinimo užsiėmimai. Užsiėmimus vedęs dėstytojas Micheal Fennell veiklas organizavo taip, kad mes kuo daugiau kalbėtume porose ar grupelėse, jis pats stebėjo mūsų darbą ir po veiklos akcentavo tai, ką darėme labai gerai, teikė pastabas apie daromas klaidas. Dėstytojas kiekvieno užsiėmimo metu stengėsi pateikti naujų frazių ar žodžių, o kituose užsiėmimuose grįžti prie jų. Iš tiesų, labai svarbu kūrybiškai pateikti užduotį, kad mokiniams kuo daugiau tektų spėlioti, išgalvoti, fantazuoti ir kurti. Ir labai dažnai tam nereikia didelių resursų.
Man teko lankytis Kolčesterio institute, kuriame yra skyrius, padedantis imigrantams integruotis į bendruomenę. Čia man teko stebėti, kaip imigrantai mokosi anglų kalbos. Pastebėjau, kad jie naudoja tokius pat vadovėlius kaip ir mes. Taip pat teko lankytis Kolčesterio Stanway vidurinėje mokykloje bei Šeštos Klasės koledže. Stanway vidurinė mokykla pasirodė labai materialiai aprūpinta, dėl mokinių gausos plečiamos mokyklos patalpos – statomi priestatai. Mokykloje nėra skambučių, nes skiriasi užsiėmimų laikas, mokytojai mokinius pasiima iš vienos klasės į kitą. Mokiniai dėvi uniformas. Didelį įspūdį paliko Šeštos Klasės koledžas. Jis susideda iš 8 pastatų, kurie apjuosti tvora. Koledžas įsikūręs Kolčesterio miesto centre, jį lanko apie 3000 mokinių. Mokiniai turi įveikti atranką, kad patektų į šį koledžą. Dauguma besimokančiųjų čia pasirenka profilį, reikalingą pasirengti studijoms viename ar kitame universitete. Nors šis koledžas yra prestižinis, mokiniai čia nedėvi uniformų, tačiau visi atėję į koledžą privalo užsiregistruoti registratūroje ir nešioti ID kortelę. Koledžas akcentuoja mokinių saugumą ir gerą savijautą. Ši mokykla taip pat turi žaliąją vėliavą, o ją gavo už tai, kad tualetuose naudoja surinktą lietaus vandenį. Dėl savo dydžio koledžas suskirstytas į skyrius, jie yra atskiruose pastatuose. Pertraukos tarp užsiėmimų yra labai trumpos, 5 minutės skirtos pereiti iš vienos patalpos ar pastato į kitą, tačiau visi turi pusvalandžio pietų pertrauką.
Nepaprastai daug įspūdžių ir gerų emocijų paliko apsilankymas Londone, Kembridže bei Norviče. Vizito Londone metu ne tik aplankėme įžymias vietas, bet ir stebėjome Anglijos karalienės gimtadienio paradą, matėme ir karališkąją šeimą bei karinį paradą. Kembridžas sužavėjo savo didingais koledžais: 31 koledžas bei keletas kitų pastatų ir sudaro garsųjį Kembridžo universitetą. O Norvičo pilis ir katedra – neapsakomos didybės ir grožio kūriniai.
Neišdildomus įspūdžius ir prisiminimus paliko mane priėmusi šeima, kas vakarą stebinusi tradiciniais angliškais patiekalais, nuoširdžiu bendravimu ir netgi papildomomis išvykomis į aplinkinius miestelius bei kaimus. Šeimos dėka pajutau britų bendruomeniškumą, pasididžiavimą savo sodais, kultūra bei tradicijomis.“
Giedrė Kublickienė: „Birželio 19–liepos 1 dienomis dalyvavau kvalifikacijos kėlimo kursuose, kurie vyko Kardife, Velse. Nors Velsas yra Jungtinės Karalystės dalis, o valstybinė kalba – anglų, bet dalis gyventojų vartoja valų kalbą. Velso žmonėms labai svarbu išlaikyti tautiškumą, todėl būtent šiomis dienomis valų kalba išgyvena pakilimą: Velso sostinėje Kardife yra net trys mokyklos, kuriose visi dalykai mokomi valų kalba. Kitose mokyklose valų kalba yra vienas iš privalomų dalykų, moksleiviai, būdami 16 metų, laiko valų kalbos egzaminą.
Viešint Velse pirmąją savaitę buvo suplanuoti apsilankymai mokyklose. Pirmoji aplankyta mokykla – Barry vidurinė, kurioje išimtinai mokosi tiktai 11–16 metų berniukai. Mokyklos laukia reorganizacija ir po poros metų tai bus įprasta vidurinė mokykla, kurioje mokysis ir mergaitės. Mokiniai per dieną turi 5 pamokas, o pamokos trukmė – 1 valanda. Mokykloje akcentuojama kiekvieno mokinio individuali pažanga, tad kiekvienas moksleivis turi savo žurnalą, kuriame mokytojai fiksuoja asmeninę mokinio pažangą, akcentuoja, ką dar reikėtų tobulinti. Mokykloje veikia skatinimo sistema. Moksleiviai, surinkę 5 pagyrimus, savo kortelę meta į specialią dėžutę. Mokslo metų eigoje burtų keliu mokiniai gauna prizus (pakvietimus į renginius, dviratį ir pan.) kaip paskatinimą už gerą mokymąsi ar elgesį. Nors mokykla tikrai didelė, bet labiausiai nustebino drausmė ir tvarka, mokinių pareigingumas ir taisyklių bei susitarimų laikymasis.
Antrasis vizitas buvo suplanuotas Cantonian High School, kurioje mokosi daugiau nei 700 moksleivių. Mokykloje yra atskiri skyriai, kuriuose mokomi vaikai autistai bei specialiųjų poreikių mokiniai. Šiuo metu vienas mokyklos pastatas yra atnaujinamas, tad mokyklos teritorijoje pastatyta laikinoji mokykla. Šią mokyklą kas trejus metus tikrina inspektoriai, vertina mokyklos ugdymo kokybę ir mokymo procesą. Tuo tarpu mokytojai yra vertinami tris kartus mokslo metų eigoje.
Tiek viena, tiek kita mokykla aprūpintos pačiomis naujausiomis technologijomis, turi muzikos, šokių, dramos studijas.
Pirmąją savaitę buvo suplanuotos ir kultūrinės-pažintinės išvykos. Didžiulį įspūdį padarė Velso sostinė Kardifas, miesto centre stūksanti pilis, įlankoje pastatyti aplinkai draugiški Parlamento rūmai. Su kursų dalyviais aplankėme Velso nacionalinį istorijos muziejų bei XIII a. statytą didžiausią Kerfilio pilį, apsuptą ežerų. Taip pat teko keliauti nuostabia pakrante Goverio pusiasalio link, aplankyti bažnyčią, statytą XIII a., gėrėtis nuostabiais Velso peizažais. Dėl puikiai išvystytos infrastruktūros Velse itin paprasta keliauti viešuoju transportu. Tad vieną dieną paskyrėme kelionei į Batho miestą Anglijoje, kuriame neišdildomą įspūdį paliko apsilankymas romėniškose pirtyse.
Antrąją savaitę vyko mokymai. Pirmosiomis mokymų dienomis teko plačiau susipažinti su Velso istorija, papročiais bei tradicijomis. Kitos mokymų dienos buvo skirtos susipažinti su užsienio kalbos mokymo metodologijos naujovėmis. Kvalifikuotų lektorių dėka papildžiau aktyvių metodų bagažą, kurį tikiuosi panaudoti mokinių motyvacijai kelti mokantis užsienio kalbos.
Gyvenimas britų šeimoje ir gyvas bendravimas leido dar labiau susipažinti su jų gyvenimo būdu, papročiais ir tradicijomis. O visa tai yra neįkainojama patirtis būnant užsienio kalbos mokytoja.“
Rita Sabalienė: „Birželio mėn. 5–16 d. dalyvavau dviejų savaičių kursuose „Kūrybiškos ir motyvuojančios veiklos klasėje“, kurie vyko Škotijoje, 25 km nuo Škotijos sostinės Edinburgo. Ir dėstytojai, ir mokytojai, su kuriais bendravome, pabrėžė, kad tik kūrybingas ir motyvuotas mokytojas gali įkvėpti savo mokinius. To mes ir mokėmės, dirbdami grupėje, lankydamiesi mokyklose, stebėdami pamokas. Savo kvalifikaciją tobulino dar trys mokytojos: portugalė, suomė ir vengrė. Mes gyvenome toje pačioje labai draugiškoje škotų šeimoje, kartu keliavome, todėl pokalbiams nebuvo galo.
Škotija nuostabi šalis, stebinanti ne tik savo gamtos grožiu ir įvairove, bet ir draugiškiausiais, pagal atliktas apklausas, žmonėmis.
Didžiausią įspūdį paliko apsilankymas 2-ose mokyklose ir koledže. Studijos Škotijoje Europos Sąjungos šalių studentams yra nemokamos, visus Škotijos universitetus (jie garsūs pasaulyje) finansuoja Škotijos vyriausybė, todėl universitetai siūlo labai aukštą studijų kokybę bei didžiulį dalykų pasirinkimą. Kasmet į šalį studijuoti atvyksta apie 30 tūkst. studentų iš įvairių šalių.
Škotijoje vaikai ruošiami mokyklai nuo 2 iki 5 metų, čia veikia neformalios ikimokyklinės žaidimų grupės. Mokslas yra privalomas iki 16 metų, po to jaunuoliai turi įvairiausių galimybių įgyti išsilavinimą pagal savo sugebėjimus ir poreikius. Nemaža dalis jaunimo renkasi koledžus ar amatų kursus, kad kuo greičiau įsigytų profesiją. Koledžai siūlo įvairiausias programas ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms: gali įsigyti profesiją mokydamasis nuotoliniu būdu, lankydamas savaitgalio kursus. Škotai nebijo iššūkių, keičia profesiją, mokosi visą gyvenimą.
Lankantis mokyklose, nustebino mokytojų vyrų gausumas, o juos nustebino mano klausimas, kas skatina vyrus dirbti mokyklose.
Mokiniai šiuo metu atostogauja 7 savaites, tačiau atostogos vis trumpės. Jaunuoliai vairuoti gali nuo 17 metų, bet draudimas toks brangus, kad mašinų prie mokyklos nepastebėjome.
Telefonus mokiniai paprastai palieka namuose arba mokyklos spintelėse, todėl mokytojams pamokų metu dėl to problemų nekyla. Į mokamąsias ekskursijas mokiniai vežami nemokamai. Kiekvienos mokyklos mokiniai turi savo uniformą su skiriamuoju mokyklos ženklu. Mokyklose stiprios mokinių savivaldos, jos labai aktyviai dalyvauja sprendžiant visus klausimus.
Mokyklose labai daug dėmesio skiriama dramos, muzikos, dailės ir kūno kultūros pamokoms, tam sukurta pavydėtina bazė.
Kokia mintis pirmiausia ateina į galvą, išgirdus žodį „Škotija“? Tai tradicinis vyrų kiltas – sijonas, siuvamas iš languoto vilnonio audinio, dėvimas kartu su kailiniu krepšiu ir specialiais batais, dūdmaišis bei škotiškas viskis. Kaip ir vykstant į bet kurią kitą šalį, labai svarbu pasidomėti jos istorija, kultūra, papročiais. Škotijoje, kurios istorija išties įspūdinga, svarbu pabrėžti, kad Škotija tai šalis, įeinanti į Jungtinės Karalystės sudėtį.
Labai džiaugiuosi, kad visa tai pamačiau, turėjau puikią galimybę įgyti naujų kompetencijų, pasidalinti patirtimi su kitų šalių mokytojais, pakeliauti, pagyventi škotų šeimoje, pažinti jų buitį ir kultūrą. Tikiuosi, mano patirtis bus naudinga mano bendradarbiams ir mokiniams.“
Turime planų pratęsti bendradarbiavimą Erasmus+ projektuose bei kitose tarptautinėse veiklose. Sukauptas žinias ir patirtį projekto dalyvės pirmiausia panaudos savo darbe, pasidalins su savo gimnazijos, rajono bei regiono anglų kalbos mokytojais.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Irena LAUŽADIENĖ
Projekto koordinatorė
Pirma is desines kuri ten mokytoja ?