Saugo nuo negandų
Šv. Agotos dieną žmonės skuba į bažnyčią, norėdami parsinešti namo pašventintos duonelės, kuri turi saugoti pastatus nuo gaisrų, vagysčių, ligų ir kitų negandų. Duona būdavo užkišama palubėje, neužmirštama jos padėti ir į statomo namo kertę, pamatus. Šv. Agota laikoma ugnies globėja, gelbėtoja nuo gaisro. Nuo seno išlikęs paprotys gaisro metu Agotos duonelės įmesti ir į ugnį, kad ugnis neišplistų ir visko aplinkui nesunaikintų. O šiandien, vykdami į keliones, kartais įsikišame į krepšį šventintos duonos tikėdami, kad ji apsaugos nuo vagysčių ir kitų nelaimių. Vairuotojai jos vežiojasi savo mašinose, jūreiviai – laivuose.
„Su kavyte“?
Tačiau kazliškietė duonos kepėja Svetlana Šerepkienė sako, kad tradicijos nyksta, jaunesnė karta nebesupranta pašventintos duonos prasmės. Jai įsiminė toks atvejis. Vienais metais per šv. Agotą ji atnešė pašventinti duonos kepalą į bažnyčią. „Šventė kaip tik sutapo su mano keptos duonos išvežiojimo diena, todėl pašventintą kepalą supjausčiau gabalėliais, supakavau į atskirus maišelius ir dovanojau klientams. Iš jų išgirdau ir tokių reakcijų: „O, ačiū, dabar su kavyte ir suvalgysiu.“ Ir taip sakė ne dvidešimtmečiai, o mano amžiaus žmonės, miestiečiai. Gal jie gyvenime negirdėję apie tokią dieną?“ – svarsto kepėja.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
