Miestai, kaimai ir žmonės turi savo gyvenimus ir savo likimus. Vieniems pasiseka pasiekti sėkmę ir gerovę, kitiems lieka viltis kada nors tai turėti. Kas tai nulemia – dideli strateginiai tikslai ar paprasti atsitiktinumai? Ar mes patys galim turėti svarios įtakos, o gal protingiau pasitikėti aplinkybėmis, tik tuo, kas nutinka? Iš kurios pusės berutuliotum šį pasvarstymą, svarbiausias bus žmogus, kuris turi sprendimo galią, pastabumo, atidumo, veiklumo gebėjimus.
Kažkas iš sutiktųjų Jūžintuose lyg tarp kitko mestelėjo frazę: „Veržli mūsų Audra, prikėlė Jūžintus, prie tvarkos ir grožio visus kilstelėjo…“ Tai buvo pasakyta apie seniūnę Audronę Baltuškaitę. Pasikalbėjom.
Pradžia
Turbūt tik atsitiktinumas kaltas, kad prieš aštuonerius metus Audronė Baltuškaitė iš žurnalistikos pasuko į administracinį darbą – tapo Jūžintų seniūne. Reikėjo imtis darbo, nuo ko nors pradėti.
„Buvo pavasaris, nuleido sniegą. Sėdau mašinon, apvažiavau visą teritoriją. Kai kur vaizdas baisus – šiukšlynai, šabakštynai, apaugę ežerėliai, net nesimato, o jų čia, prie Jūžintų, net du, visų užmiršti, jau ir nepastebimi. Pasipylus pavasario žalumai, atsivėrė akys: čia juk nuostabus kraštovaizdis, visa gamta tarsi dovana, tik ją reikia sutvarkyti, paruošti ir kitiems žmonėms parodyti“, – darbo pradžią seniūnijoje prisimena Audronė.
Pasitarė su tuometine pavaduotoja Jūrate Pusliene, kad reikia imtis miestelio tvarkos, pasodinti gėlynų. Kas tam duos lėšų? Iš savų piniginių prigraibė, paskui sumanė pasiauginti gėlių sodinukų, šiltnamėlį pasidarė. Surado ir entuziastę, Janiną Sokienę. Miestietę, atsikrausčiusią čia po asmeninių bėdų ir vargų, pakvietė padirbėti viešuosius darbus, pakalbino imtis gėlynų priežiūros. Moteriai patiko užsiėmimas, patiko ir kaimiška gyvenimo tvarka, karvutes laikyti, sūrius daryti…
Ar tai atsitiktinumas, ar lemtis suvedė idėjos autorius ir vykdytojus?
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
